Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-09-08 |
Antradienį Klaipėdoje su visa Vyriausybe besilankantis premjeras Mindaugas Sinkevičius tikino, kad grįžęs į Vilnių su kultūros ir finansų ministrais ieškos būdų, kaip griūvančio buvusio Klaipėdos centrinio pašto klausimą „išjudinti iš mirties taško“.

„Tikrai turėsim grįžti prie šitos temos. Lukas Alsys yra išvykęs į komandiruotę ir kaip kultūros ministras negalėjo sudalyvauti. Bet kultūros ministrui grįžus iš komandiruotės šitą klausimą kelsiu, nes jis svarbus ir valstybei, ir savivaldai. Tai ieškosime būdų, kaip tą klausimą spręsti. Čia turbūt sprendimo keliai yra keli. <…> Galim gal galvot apie perdavimą savivaldybei, bet tas perdavimas savaime gi kaip karštos bulvės nesprendžia situacijos. Sprendžia turbūt finansavimas, jo poreikio atliepimas“, – spaudos konferencijos metu sakė M. Sinkevičius.
„Aš pats pasisiūliau, kad šitą objektą mes galėtume perimti. Ir aš toje vietoje turiu asmeninę nuomonę, jog miesto valdžia, būdama čia, jinai geriau ir daug daugiau galėtų pasirengti ir patį projektą, ir sutvarkyti pastatą. Kaip ir sakė premjeras ministras, tam tiesiog reikalinga yra finansinė suma sutvarkyti šį pastatą taip, kaip jis turėtų atrodyti kaip normalus kultūros objektas. Savo ruožtu mes tą klausimą galėtume apsiimti. Šiandien premjerui ministrui tą patį pasiūliau. Jeigu būtų lėšos, mes tikrai perimtume nors ir šį mėnesį“, – savo ruožtu teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Jo nuomone, šiuo metu komplekso restauravimo darbams jau reikėtų 15 mln. eurų.
„Jeigu tokia lėšų suma būtų laisva, aš manau, premjeras būtų šiandien tą atsakęs. Bet šiandieną ruošiamasi šalies biudžetui ir rudenį jis bus svarstomas. Labai prašiau, kad būtų rasti pinigai“, – kalbėjo A. Vaitkus.
„Laukiam konkrečių pasiūlymų iš Kultūros ministerijos, kuri dabar valdo šitą objektą. Tai kuomet sulauksim, galima bus svarstyti. <…> Kultūros ministerija perėmė šitą objektą. Aš esu įsitikinęs, kad ji turi viziją, ką su juo darys“, – savo ruožtu teigė finansų ministras Taurimas Valys.
Meras teigė, jog finansavimo iš šalies biudžeto tikisi ir Šv. Jono bažnyčios bokšto statyboms.
„Mes einame šiandieną nesustodami ir ruošiamės paskelbti konkursą šito bokšto atstatymui. Ir tikimės, aišku, dar buvęs prieš tai premjeras ministras Gintautas Paluckas įsitraukė šį objektą į sąrašą objektų, kuriuos reikėtų finansuoti. <…> Gavom pažadą, kad arba pilnai, arba dalinai turėsime finansavimą. Tai laukiu šiandieninio premjero ir Vyriausybės narių pozicijos. <…> Tai labai didelės vertės kultūrinis objektas, kuris, manau, kad miestui, kuris vienintelis iš senamiesčių neturi bažnyčios, yra tokio objekto atstatymas garbės reikalas“, – sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, daugiau detalių dėl šių klausimų turėtų paaiškėti per jo vizitą pas kultūros ministrą, kuris turėtų vykti artimiausiu laiku.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto objektus ar juose esančias perteklines patalpas“, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada įsikūrė Klaipėdos Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinė grupė, kuriai priklausė ir dabartinis meras A. Vaitkus. Vėliau jos atstovai tvirtino, jog jiems pavyko įtikinti tuometinį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kad paštas neturi būti parduotas.
Tuometinė Klaipėdos valdžia irgi prašė stabdyti pardavimo procesą – meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto, bet jis iki Tarybos taip ir neatkeliavo. Tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
2022 m. gruodį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl kultūros paminklų – Kauno ir Klaipėdos paštų – paėmimo visuomenės poreikiams. Už Klaipėdos paštą buvo nustatytas 2,169 mln. eurų atlyginimas, sumokamas iš Kultūros ministerijai skirtų asignavimų. Objektas buvo perduotas KIC valdyti patikėjimo teise.
Prasidėjus diskusijoms dėl galimos komplekso ateities galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
Komplekso pastatus valdantis Kultūros infrastruktūros centras dar 2024-ųjų spalio pabaigoje buvo pasirašęs sutartį su UAB „Aplan“ dėl tvarkybos darbų, paskirties keitimo ir sklypo sutvarkymo projekto bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų. Pernai birželį ši sutartis buvo nutraukta, nes „Aplan“ esą vėlavo, teikė nekokybiškus tarpinius rezultatus.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Štai šiame teisės akte, 9.0.1 p. parašyta, kad iš valstybės biudžeto paštui – 7 300 000 Eur (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6b7ee670a07111ec966fd5047f7e7091/asr)
Toliau yra žadama, o kas nuveikta per 4 metus? – Nieko! Žadama toliau! Apgailėtina mulkių kompanija!
Pasikeitė jau 4 kultūros ministrai socdemų vyriausybėj, nieks nieko nežino ir jokios vizijos neturi. Vaitkus tik gailiai prašo pinigų ir toliau aiškins, kad čia konservatoriai kalti su liberalais 🙂
žemaitaičio chebra perims paštą ir tvarkys kaip Atgimimo aikštę.
kaip čia pasakius, jeigu tai, kaip dabar vyksta tvarkymo darbai , kuomet miestas visą pusmetį yra kaip po karo, tai galbūt, mere, ačiū, nereikia
O gal ir minusas, nei Argelanderio nei kitos koncepcijos, tik plytos ant galvos…
mirties taškas?