Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-18 |
Prieš 101 metus tuometinė Klaipėdos uosto direkcija, siekdama pritraukti kuo daugiau laivų, svarstė galimybę tvirtinti mažesnes rinkliavas nei kad kaimyniniuose uostose.
Atitinkamas klausimas buvo svarstomas tų metų spalio 3-iąją vykusio direkcijos posėdžio metu. Jį pristatęs uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas direkcijos nariams pateikė informaciją apie Dancigo (dabar – Gdansko), Karaliaučiaus ir Liepojos uostų rinkliavas bei pasiūlė klaipėdietiškas nustatyti tokias, kad būtų mažesnės nei minėtuose uostuose.
Direkcijos narys norvegas Yngvaras Kjelstrupas sutiko su tokiu siūlymu ir pareiškė, jog „ypatingai svarbu skirti mažas rinkliavas nuo laivų, kuriomis užinteresuoti kapitonai, turintieji didelę įtaką į transporto kryptį“. Taip pat, anot jo, reikėjo „sutaikinti Uosto rinkliavas su geležinkelių tarifu, nes kitaip sunku išskaičiuoti, kiek apsieina transportas“, o rinkliavos esą privalo būti paprastos ir aiškios.
Direkcijos pirmininkas Tomas Norus-Naruševičius teigė, jog „yra daug faktorių, su kuriais tenka skaitytis ir prie kurių reikia pritaikinti uosto rinkliavas“, o geležinkeliai „sudaro vieną iš vyriausiųjų tų faktorių“, tad jų klausimą „reikia sutvarkyti taip, kad prekių pristatymas į Klaipėdą apsieitų pigiau negu į kaimyniškus uostus“.
Sutikęs, kad rinkliavų šiuo metu reikia kuo mažesnių, pirmininkas kartu akcentavo, jog „iš kitos pusės reikiamai daboti, kad uostas turėtų įplaukų, nes valdžia amžinai neduos pašalpos“.
Po pasikeitimo tokiomis mintimis direkcija įpareigojo rinkliavų komisiją, sudarytą prie Uosto valdybos, kuo greičiau užbaigti uosto rinkliavų projektą ir jį pristatyti.
Tame pačiame posėdyje direkcija sugrįžo prie locmanų klausimo. T. Norus-Naruševičius informavo kolegas, kad šeši locmanai turėjo sutartis su Klaipėdos krašto direktorija, patvirtintas dar kraštą valdžiusios Prancūzijos paskirto vyriausiojo komisaro Gabriel Jean Petisné. Pagal šias sutartis minėtieji locmanai buvo priimti tarnybon iki gyvos galvos ir turėjo gauti „tam tikrą nustatytą Klaipėdos krašto valdininkams atlyginimą“.
„Kadangi konvencijoje dėl Klaipėdos teritorijos apie panašias sutartis visai nekalbama, tai atrodo, jog ta sutartis Uosto direkcijai visai neprivaloma. Mes ir neturime lėšų mokėti locams sutartą algą“, – pareiškė direkcijos pirmininkas ir pasiūlė paklausti Vyriausybės, ar ji sutinka skirti tam reikalingas lėšas.
Nuomonės, kad tokia sutartis direkcijai nėra privaloma laikėsi ir Y. Kjelstrupas, tačiau Klaipėdos krašto direktorijos į direkciją deleguotas Endriu Borchertas perspėjo, kad tai yra „ juridinis klausimas, prie kurio tenka atsargiai atsinešti“ ir nurodė, jog reikėtų gauti tokią sutartį, kad būtų galima susipažinus su jos tekstu. Tad direkcija pavedė uosto kapitonui išreikalauti iš locmanų sutarties originalą „arba tinkamai paliudytą kopiją“.
Po penkių dienų vykusio kito Uosto direkcijos protokolas liudija, jog jai buvo pristatyti trys „uosto praplėtimo“ variantai, „išdirbtieji pasiremiant bendrais nurodymais, nustatytais Uosto Direkcijos posėdyje š/m. spalių 2 d.“
Kokie tie variantai buvo, protokole nedetalizuota. Tik nurodyta, jog „vienbalsiai priimamas tas variantas, kuris sudaro kompromisą tarp dviejų kitų variantų“. Jį nutarta pristatyti kitą dieną suplanuotame posėdyje, į kurį buvo pakviesti įvairių organizacijų bei įstaigų atstovai.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą