Smeltės skersgatviai II

Mums rašo
Aleksandras Sakas
2026-10-20

Malūnų 3-iasis skersgatvis miesto adresų knygoje nustebino – tik du namai? Jeigu jų tik tiek, tai abiejų bent savininkus galime prisiminti. Duomenų pradžia – 1926-tieji, lygiai šimtas metų nuo šių dienų!

Namas Nr. 1 iš pradžių buvo Marės Simonait nuosavybė, bet nuo 1929 metų savininku rašomas mūrininkas Vilhelmas Vytė. Pastarajam namas priklausė iki pat miesto gyventojų evakuacijos dienos.

Namas Nr. 2 ilgą laiką buvo ponios Emos Greičius, ten pat gyveno ir šaltkalvis Vilhelmas Greičius, spėju, šeimininkei nesvetimas žmogus. 1942 metais namo savininku nurodytas Vilhelmas, o Emos adresų knyga nebemini…

Sovietmečiu gatvelė pervadinta Nemuno 3-iuoju skersgatviu, vėliau – Strėvos gatve. Čia 1958 metais išmūrytas didelis keturių aukštų pastatas rusiškai vidurinei mokyklai, įrengtas stadionas. Mieste tuomet jau veikė penkios vidurinės mokyklos: lietuviška 1-oji arba Kristijono Donelaičio, rusiška 2-oji arba Maksimo Gorkio, rusiška 3-ioji ir lietuviškos 4-oji ir 5-oji. Dar gyvavo bent dvi atskirai numeruojamos mokyklos-internatai, tačiau tarp paprastų vidurinių naujoji mokykla buvo mieste šeštoji iš eilės, toks ir jos pavadinimas – 6-oji vidurinė.

Apie 1980 metus mokinių skaičius šioje mokykloje smarkiai sumažėjo. Tai lėmė ne pasikeitusi rusakalbių migracijos kryptis, vėjai vis dar pūtė iš rytų. 6-ajai vidurinei mokinukų ėmė trūkti dėl kelių priežasčių: netoliese atsidarė dar viena rusiška mokykla, 13-oji vidurinė, buvo griaunami šio kvartalo barakai, jų gyventojai kėlėsi į statomą miesto pietinę dalį, be to, atėjo gimstamumo nuoslūgis. Didelis tuštėjantis 6-osios vidurinės pastatas vertė miesto valdžią kažką sugalvoti ir buvo nutarta mokyklą tiesiog uždaryti. Mokiniai ir mokytojai buvo perkelti į 13-ąją vidurinę, o Strėvos gatvės rūmas atiduotas Jaunųjų technikų stočiai ir dar kažkokioms įstaigoms ir organizacijoms.

Tuo metu miesto vairininkams galvon šovė keista mintis taupyti skaičius. Turiu omenyje mokyklų numerius jų pavadinimuose. Kai buvo uždaryta 6-oji vidurinė, kaip tik tada pastatė naują mokyklą I. Simonaitytės gatvėje. Ir štai, vietoj to, kad pagal senąją aiškią ir logišką tvarką naujajai mokyklai būtų suteiktas dvidešimt kažkelintas numeris, ji buvo pavadinta 6-tąja! Neprotingas sprendimas! Neprotingas ir žalingas, supainiojęs mokyklų istorijas, iki šiol klaidinantis tuos, kas bando mokyklų praeitį tyrinėti ar prisiminti. Mokyklų Strėvos ir I. Simonaitytės gatvėse, nors pavadintų tuo pačiu vardu, niekas nesieja – nei jose dirbę mokytojai, nei mokęsi mokiniai. Net dėstymo kalba pasikeitė, nes naujoji mokykla buvo lietuviška.

Deja, ta pati kvailystė su pavadinimais pasikartojo ir uždarius 4-ąją ir 8-ąją vidurines mokyklas.

Nepriklausomais metais Jaunųjų technikų stotis, virtusi Moksleivių saviraiškos centru, po kurio laiko iš Strėvos gatvės buvo iškelta. Kiti pastato naudotojai taip pat vienas po kito dingo. 2016 metų gegužės pradžioje apleistame name kilo didelis gaisras. Netrukus, tų metų rudenį, pastatui atėjo galas, jis buvo sulygintas su žeme.

Mituvos gatvė. O gal ne?

Piečiau Strėvos gatvės tebėra baigianti nunykti Mituvos gatvelė, atsidūrusi klestinčios Sulupės gatvės kiemuose. Su Mituvos gatve yra šiokia tokia kebeknė. Kol pasiklioviau savo atmintimi, maniau, kad būtent ši gatvė yra kilusi iš Malūnų arba Nemuno 4-tojo skersgatvio. Dabar savo atmintimi abejoju.

Internete radau Klaipėdos miesto planą. Jame – daug įdomybių, ir atskiras detalesnis Smeltės planelis. Ten Malūnų 4-tuoju skersgatviu pavadinta daug toliau buvusi gatvė, nelabai sutampanti su kuria nors iš šiuo metu egzistuojančių, ji – maždaug ten, kur šiandien yra Kalnupės gatvė.

Klaipėdos miesto plano fragmentas iš A. Bitėno „Vadovo po Klaipėdą ir apylinkes” (A. Bittens, Führer durch Memel und Umgebung, 1913, Memel). Raudonai nuspalvinta Malūnų gatve ėjusi elektrinio tramvajaus linija.

Mituvos gatvė kaip ir viena kita jos kaimynė šiame plane įvardinta tiesiog lauko keliu (Feldweg).

Todėl gali būti, kad 4-tojo skersgatvio vardas susijęs su dviem skirtingomis gatvėmis. Gal Malūnų 4-asis skersgatvis tiesiog išnyko, nutiesus naują, su senąja nesutampančią gatvę? O Nemuno 4-uoju skersgatviu gal buvo pavadintas kitoje vietoje buvęs iki tol bevardis lauko keliukas? Atsakymų neturiu, ir istoriją apie tai, iš kur kilo ir kaip keitėsi Malūnų arba Nemuno 4-ojo skersgatvio vardai, palieku surašyti daugiau išmanančiam.

Mituvos gatvelė vis dar egzistuoja miesto žemėlapyje, nors tikrovėje iš jos namų tik vienas margas dviaukštis tėra išlikęs.

Aleksandro Sako nuotr.

Tačiau jokių rodyklių, jokių užrašų – Mituvos gatvė yra tik tiems, kurie ją žino.

„Riportas“

Atėjo eilė Malūnų arba Nemuno 5-ajam skersgatviui, bet iki jo nuo Mituvos gatvės – nemažas atstumas. Pokariu sovietai čia pastatė visą mūrinių daugiabučių namų kvartalą, oficialiai vadintą Žvejybos uosto gyvenamuoju rajonu. Žmonės pavadinimą trumpino, rusai sakydavo – Rybport, naujieji lietuviai panašiai – Riportas. Smeltės vardo jie nė girdėti nebuvo girdėję.

Statybos Žvejybos uosto rajone 1953-iaisiais.
Statybos Žvejybos uosto rajone 1953-iaisiais. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Čia buvo nutiestos trys plačios gatvės su asfalto danga ir šaligatviais: Penkmečio (dabar – Sulupės), Nachimovo (dabar – Naikupės), Popovo (dabar – Kalnupės). Beje, man kažkodėl atrodė, kad Penkmečio gatvė iš pradžių vadinta Ušakovo vardu. Bet internete radau prisiminimų, kad Ušakovo gatvė – visai kita, trumputė, jungusi dabartines Naikupės ir Kalnupės gatves. Jos nė žymės nebėra.

„Riporto“ kvartale veikė viena lietuviška vidurinė mokykla, 8-oji, ir dvi rusiškos, 6-oji ir 13-oji (vėliau pastatyta dar viena lietuviška, 15-oji). Skersgatvių žmonės čia apsipirkdavo keliose parduotuvėse ir turgelyje, išsimaudydavo viešojoje pirtyje (dabar – Nidos gatvėje). Iš jūros grįžę žvejai ūžaudavo „Jūros“ restorane. Dar daug ko čia buvo, bet straipsnelis ne apie tai, o apie Smeltės skersgatvius.

Paminėsiu tiktai medinės taros kombinatą „Progresas“, 1964 metais įkurdintą piečiau Popovo gatvės. Jisai savo sandėliuojama produkcija – statinėmis, dėžėmis – užėmė didelius plotus, užtverdamas vieną jau pamirštą Smeltės gatvę.

Medienos taros kombinatas „Progresas“ 1966-aisiais. Bernardo Aleknavičiaus (Lietuvos jūrų muziejus) nuotr.

Tarybiniais laikais ji turėjo Vasaros vardą, o kaip buvo vadinama iki tol, nežinau, bet prie sunumeruotų skersgatvių nepriklausė. Kadaise iš Gedminų dvaro atriedėjęs pakalnėn iki Smeltės kapinaičių, į marias galėjai išvažiuoti būtent šita Vasaros gatvele.

Kitoje dalyje: Marijenhofas – Nevėžio gatvė – Šešupės gatvė – Rusnės gatvė

Žymos: | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Smeltės skersgatviai III

Marijenhofas – tai Gedminų dvaro palivarkas, buvęs maždaug ten, kur šiandien Smiltelės gatvėje iškilusi Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia. Kas prieš ...
2026-10-27
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Šimtamilijoninis uosto projektas „paliktas ateičiai“ 

Prieš 101-erius metus, 1925 m. spalio 9 d., Uosto direkcijoje daugiau nei penkias valandas trukusio posėdžio metu įvairių suinteresuotų pusių ...
2026-10-25
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Uosto planuose – du iškasti baseinai ties molais

Prieš daugiau nei šimtą metų Klaipėdos uostas dėliojo tokius plėtros planus, kurių mastas būtų laikomas įspūdingu ir šiais laikais.   ...
2026-10-24
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This