Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-30 |
Ar istorijos vadovėliuose pakankamai vietos skiriama visų penkių šalies regionų istorijai? Ar mokiniai supranta, kuo Klaipėdos krašto istorinė raida skyrėsi nuo Lietuvos ir kaip šios skirtingos patirtys formavo šiandienę valstybę? Apie tai, kokią Lietuvos istoriją perduodame jaunajai kartai ir ko trūksta mokykliniame istorijos pasakojime, lapkričio 4 dieną Klaipėdoje diskutuos istorikai, vadovėlių autoriai ir pedagogai iš visos Lietuvos.
Nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Raudonos plytos“ kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu organizuojamoje konferencijoje „Klaipėdos kraštas Lietuvos istorijos vadovėliuose: ko trūksta?“ bus nagrinėjama ne tik tai, kiek dėmesio skiriama šio regiono istorijai, bet ir kaip ji interpretuojama, kokios temos lieka nuošalyje bei kaip skirtingas istorines patirtis prasmingiau integruoti į ugdymo procesą.
Konferencijos tikslas – ne tik aptarti istorijos vadovėlių turinį, bet ir stiprinti pedagogų gebėjimus kritiškai vertinti istorines interpretacijas. Pagrindinėmis problemomis rengėjai įvardija ne tik tai, kad istorijos vadovėliai nepakankamai atskleidžia Lietuvos įvairovę, nepasiūlo nuoseklaus vaizdo apie Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto raidą, bet ir tai, kad dalis temų apie Klaipėdą parašyti remiantis pasenusia istoriografija – mokslas nestovi vietoje, o vadovėlių turinys dalyje temų užsikonservavęs 50 metų senumo interpretacijose.
„Man asmeniškai svarbu, kad Klaipėdos krašto istorija būtų pažįstama ir suprantama ne tik šio regiono gyventojams, bet ir visai Lietuvai, nes šis kraštas jau 103 metus yra Lietuvos dalis. Šiandien Klaipėdos krašto istorija dažnai pristatoma fragmentiškai – per kelias istorines asmenybes, tokias kaip Donelaitis, Mažvydas, Vydūnas, Jankus, reikšmingiausias datas ar pavienius ryškiausius įvykius (1923 metų Klaipėdos krašto prijungimas, 1939 metų Klaipėdos krašto aneksija), neatskleidžiant platesnio istorinio konteksto ir neintegruojant jo į bendrą Lietuvos istorijos pasakojimą. Taip prarandame galimybę suprasti visą Klaipėdos krašto istorijos paveikslą ir jo vietą Lietuvos istorijoje“, – sako viena konferencijos organizatorių, VšĮ „Raudonos plytos“ steigėja ir vadovė Edita Valinčienė.
Pasak kito konferencijos organizatoriaus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus prof. dr. Vasilijaus Safronovo, mąstymo schemos apie Lietuvos pajūrio regiono istoriją liko beveik tokios, kokios jos buvo prieš šimtą metų.
„Kai XIX–XX a. sandūroje formavosi tautinis istorijos pasakojimas, jis pasakojo apie tą Lietuvą, kuri anuomet egzistavo Rusijos imperijoje. Prūsijos lietuviai tuo metu irgi kūrė savo istorijos pasakojimą. Bandymų integruoti šiuos du pasakojimus būta, bet, regis, nė vienas netapo darančiu esminį poveikį. Kokius tai duoda rezultatus? Pavyzdžiui, 11-oje klasėje mokiniams pasakojama apie Lietuvos valstybingumo temą ir neišvengiamai tenka kalbėti apie XIX amžių, kai to valstybingumo nebūta. Apie Lietuvą Rusijos sudėtyje šiuo laikotarpiu vis vien pasakojama, o apie Lietuvą Vokietijos sudėtyje – ne“, – sako istorikas.
Anot jo, vadovėlių turinys yra tik dalis problemos, mat jų kryptį padiktavo 2022 m. patvirtintos atnaujintos ugdymo bendrosios programos. Ir šiose, ir prieš tai galiojusiose 2011 m. programose yra, jo nuomone, daug koreguotinų dalykų. Pvz., rašoma, kad „5–6 klasėse išlaikomas nuoseklus perėjimas nuo asmeninės ir gyvenamosios vietovės istorijos prie Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos pažinimo.“ Tačiau kaip realiai tai įgyvendinti praktikoje, mokymosi turinio temos toliau nedetalizuoja. Pasak prof. V. Safronovo, „temų įvairovė mokyklinėje istorijos programoje tapo žymiai brandesnė nei buvo anksčiau, tačiau supratimas, kas yra Lietuvos istorija – ne. Todėl dvyliktoje klasėje apie jėzuitų indėlį į Lietuvos kultūrą užsimenama, o ne ką mažiau svarbesnis evangeliškosios kultūros indėlis toliau ignoruojamas maždaug taip, kaip tai daryta prieš šimtą metų“.
Konferencijoje Vilniaus universiteto istorikė dr. Akvilė Naudžiūnienė analizuos Klaipėdos krašto istorijos reprezentaciją šiuolaikiniuose mokykliniuose vadovėliuose ir ugdymo programose. Jos kolega iš Vilniaus universiteto dr. Norbertas Černiauskas kels klausimą, kodėl istorija Lietuvoje prasideda ne „nuo čia“, o „nuo ten“, o Klaipėdos universiteto istorikas prof. dr. V. Safronovas aptars, kuo Lietuvos istorijos pasakojimą praturtintų didesnis dėmesys pajūrio regionui.
Istorijos mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas ir Klaipėdos universiteto lektorė, istorijos mokytoja metodininkė Milda Kontrimė nagrinės Klaipėdos krašto istorijos temas 5–12 klasių ugdymo programose. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja Kristina Petrauskė pristatys pranešimą „Palikęs vienas ąžuolo kamienas“.
Konferencijoje taip pat bus pristatyta žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ komunikacijos analizės eksperto Lino Spėčiaus apžvalga, kaip Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos temos atsispindi Lietuvos žiniasklaidoje. Renginį moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą