„Konstatuoju, kad pas mus Lietuvos teismai yra paveikiami ir priklausomi. Šiuo atveju teismai buvo paveikti didelio visuomenės dėmesio“, – taip gegužę po apkaltinamojo Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio jo ginamajam buvusiam policijos pareigūnui žurnalistams kalbėjo žinomas uostamiesčio advokatas Osvaldas Martinkus.

Rolandas Šimkus ir Džeraldas Malinauskas gali lengviau atsikvėpti – Apygardos teismo nuomone, jie neviršijo įgaliojimų, tramdydami girtą triukšmadarį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Visgi advokatas buvo neteisus: ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs dviejų švelniomis bausmėmis už piktnaudžiavimą nuteistų buvusių policijos pareigūnų apeliacinius skundus, juos išteisino.

Buvę uostamiesčio areštinės pareigūnai Rolandas Šimkus ir Džeraldas Malinauskas pirmos instancijos teismo lygtinėmis bausmėmis buvo nuteisti už tai, kad už viešosios tvarkos pažeidimą prieš pusantrų metų sulaikytam areštinėje triukšmavusiam ir pareigūnų reikalavimams nepaklususiam vyrui taikė, pasak teismo, neadekvačias tramdymo priemones: uždėję antrankius, per juos permestą virvę pririšo prie durų ir kurį laiką triukšmadarį laikė surakintomis ir iškeltomis į viršų rankomis. Į areštinę vyras buvo pristatytas iš kazino, kuriame sukėlė konfliktą.

Po atlikto tarnybinio patikrinimo prieš sulaikytąjį neva smurtavę pareigūnai buvo atleisti iš pareigų, o pradėtas ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas.

Tačiau po visuomenėje kilusio ažiotažo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis nutarimą nutraukti tyrimą panaikino ir pavedė jį atlikti iš naujo.

Po gegužę Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo Gintaro Stonkaus paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio D. Malinausko advokatas O. Martinkus vylėsi, jog toks teisingumas Lietuvoje triumfuos neilgai. Šios jo prognozės išpildė su kaupu – išteisinamojo nuosprendžio teko laukti vos 4 mėnesius.

Apeliacinės instancijos teismo teigimu, „iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai panaudojo prievartą prieš nukentėjusįjį T.S. tuomet, kai šis nesiliovė trankęs į laikino sulaikymo patalpos duris, nevykdė pareigūnų reikalavimų. Fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį T.S. policijos pareigūnai panaudojo po to, kai pastarajam paaiškino, kad jis bus surištas. (…)  Toje pamainoje buvęs policijos pareigūnas liudytojas L.L. tarnybinio patikrinimo procedūros metu paaiškino, jog T. S. įsibėgėdamas ir pašokdamas į orą keletą kartų spyrė į sulaikymo kameros duris, buvo aišku, kad T. S. pašokdamas į orą ir spirdamas kojomis į duris, galėjo prarasti pusiausvyrą ir griūti, o griūdamas susižaloti galvą ar kitas kūno vietas į nesaugius kameroje esančius suolų kampus. (…) Tad policijos pareigūnai panaudojo fizinę prievartą turėdami, jų vertinimu, tam pagrindą – siekė apsaugoti patį T. S. nuo susižalojimo bei siekė apsaugoti valstybės turtą”.

Teismo nuomone, tramdymo priemonės buvo adekvačios situacijai, jos neprieštaravo Policijos įstatymo ir kiti teisės aktų normoms, todėl dėl šių ir kitų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės, konstatavo, kad visais trim atvejais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių: nors trečiasis pareigūnas Vaidas Andriulaitis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, teismas išteisino ir jį, nepaisant to, kad jis sprendimo net neskundė.

Nukentėjusiuoju pripažinto triukšmadario Tomo Staponkaus civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą.