„Man pabodo žiūrėti į besiriejančius ir kvailystes šnekančius politikus. Jie įsivaizduoja, kad yra gladiatoriai ir kaunasi vienas prieš kitą, bet ar mes tikrai esame tokia publika, kuriai to reikia? Aš jaučiausi už juos protingesnis sėdėdamas kitoje ekrano pusėje. Bet vieną dieną pasakiau sau, jeigu jautiesi geresnis už tuos politikus, pabandyk padaryti geriau. Nesužinosi nepabandęs. Klaipėdiečiai yra laisvesni, drąsesni ir šiek tiek linkę į beprotybes, aš esu to pavyzdys, nes nusprendžiau kandidatuoti“, –  apie savo apsisprendimą kandidatuoti į prezidentus sakė trečiadienio vakarą su klaipėdiečiais restorane „Meat lovers” susitikęs Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda pabrėžė jokiu būdu neatmetantis bendradarbiavimo galimybės ir su Rusija ekonominėje ir kultūrinėje srityje. Artūro Maslak nuotr.

Jis pats klausė susirinkusiųjų, ar Klaipėdai reikalingas giliavandenis uostas, ir išsakė savo nuomonę.

„Aš, kaip klaipėdietis, sakau, kad nereikia giliavandenio uosto. Tai yra didelis supurtymas visai ekologinei sistemai. Didžiulis iššūkis, didžiuliai transporto srautai. Turbūt neįmanoma to padaryti taip švelniai ir gražiai, kaip tai piešia jo iniciatoriai. Kita vertus, yra žvėriška konkurencija su kitais rytinės Baltijos jūros pakrantės uostais. Yra rizika, kad Baltarusija nustos vežti savo prekes per Klaipėdą. Neduok Dieve, kad taip atsitiktų. Tuo labiau, kai taip priešinamės Astravo atominės statybai. Latviai gali perimti tuos krovinius“, – teigė ekonomistas, visgi pabrėžęs, kad šiuo klausimu jo širdis skyla pusiau.

Jo nuomone, Astravo atominė elektrinė kelią grėsmę, nes nesilaikoma net minimalių tokių objektų statybos reikalavimų ir keletas incidentų įvyko dar ją statant.

„Baltarusija didelė, elektrinė ne šiaip sau statoma 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tai buvo tartum prikišamai parodyta, kad „mes statysime čia, kad jūs, litovcai, iš savo televizijos bašnios matytumėte mus”. Mes iš karto turėjome parodyti, kad jokiomis sąlygomis nepirksime energijos iš šios elektrinės, greičiausiai tada ji net nebūtų statoma. Deja, tai padarėme per vėlai“, – valdžios sprendimus kritikavo G. Nausėda.

Jis sakė, kad išrinktas prezidentu pirmiausia apsilankytų Lenkijoje.

„Su šia valstybe neišnaudojame bendradarbiavimo potencialo ir privalome gerinti santykius, nes mūsų balsas Europos Sąjungoje skambėtų įtikinamiau. Manau, reikėtų antrame paso puslapyje leisti rašyti vardą ir pavardę lenkiškais rašmenimis“, – sakė G. Nausėda.

Kartu jis pabrėžė jokiu būdu neatmetantis bendradarbiavimo galimybės ir su Rusija ekonominėje ir kultūrinėje srityje.