[vc_row][vc_column][vc_column_text]Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai būsimajame Vydūno sode, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, ėmė darbuotis statybininkai, ketvirtadienio vidurdienį čia įvyko simbolinės kapsulės įleidimo ceremonija.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pagal sutartį su Savivaldybe 484 tūkst. eurų vertės darbus bendrovė „VVARFF“ čia turi baigti iki kitų metų rugsėjo, terminas gali būti pratęstas du kartus, bet ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui. Vydūno paminklas, kurio pastatymu rūpinasi VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra”, čia turėtų iškilti kitų metų gegužę.
Pasak VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra” direktoriaus, Vydūno gimnazijos vadovo Arvydo Girdzijausko, paminklas jau nulietas, surinkta apie 99 proc. jam ir įrengimui skirtų lėšų. Tad norintieji prisidėti prie šio kilnaus tikslo dar gali tai padaryti pervesdami norimą sumą į įstaigos sąskaitą LT157300010133649490.
Paminklo Vydūnui autoriai yra skulptorius Arūnas Sakalauskas bei jo kolegos iš Ukrainos Olesis Sydorukas ir Borisas Krylovas.
Ceremonijoje dalyvavęs A. Sakalauskas sakė, kad paminklą į Klaipėdą ketinama atgabenti jau po naujųjų.
Pasak vieno iš paminklo mecenatų – verslininko Rimanto Cibausko – nuo idėjos gimimo iki šios dienos praėjo apie penkeri metai.
Būtent paminklas Vydūnui (apie 2,7 m aukščio) ir bus pagrindinis skvero akcentas. Jis yra numatomas arčiau skvero centro, ant postamento – fontano. Centrinėje dalyje, aplink pjedestalą su skulptūra Vydūnui formuojama gyvybės simbolio silueto dalis iš deginto pilko granito plokščių su iškaltais užrašais, perkeltais iš Vydūno rašytinių šaltinių.
Į kapsulę įleistame rašte po Vydūno citata („Žmogus gimsta šiam pasauliui, jeib žmogumi taptų, jeib jo žmoniškumas stiprėtų ir didėtų ir jis juo apšviestų, skaidrintų ir grožintų visą gamtą, visą pasaulį”) yra tekstas: „Mes, žemiau pasirašiusieji, statome šį paminklą Vydūnui, didžiam lietuvių tautos dvasios gaivintojui ir žadintojui, puoselėdami jo idėjas, perduodami ateičiai priesaką mylėti ir branginti Lietuvą ir lietuviškumą per mūsų kalbą, kultūrą ir žmogiškumą”.
Pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą čia iš viso bus iškirsti 23 saugotiniems priskirti medžiai. Daugiausiai – 14 – karpotieji beržai. Trijų didžiausių skersmuo 1,3 m aukštyje siekė 38 cm. Dar iškirstos penkios mažalapės liepos (didžiausias skersmuo 30 cm) ir 4 paprastieji klevai (didžiausias skersmuo 51 cm). Skvere augusios tuopos laikomos menkaverčiai skverų medžiais. Vietoj iškirstų medžių bus pasodintas vienas ąžuolas, 23 obelys ir trys japoninės magnolijos.
Kadangi skveras yra tankiai praeinama teritorija, takai bus įrengiami įstrižainės principu, skvero centre, aplink paminklą Vydūnui, suformuojant išplatintą kietos dangos erdvę. Ši dalis numatyta renginių ir edukacijų dalyviams (iki 200 žmonių).
Aplink centrinę dalį numatomos trys lokalios zonos pasisėdėjimui: „Mąstytojo suolas“ priešais Vydūno paminklą, prie vieno iš numatomų akcentų – ąžuolo ir vakarinėje dalyje prie praėjimo. Prie pėsčiųjų takų bus įrengiami nauji suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, apšvietimas.
Suoliukų pagrindinė konstrukcija suprojektuota iš poliruoto pilko granito blokų. Laikantis karkasas numatytas iš nerūdijančio plieno, o pasėdai ir atlošai iš kietmedžio, padengtais lauko sąlygoms tinkančiomis medžio apsaugos priemonėmis. Su atlošais numatytas ilgasis suoliukas.
Papildomai numatoma renovuoti pėsčiųjų dangas už sklypo ribų palei Bokštų gatvę ir skersgatvį, jungiantį Bokštų bei Puodžių gatves. Sklypo šiaurinėje dalyje numatoma vieta atliekų konteineriams.
ISTORIJA
Šiemet minimo 150-osios Lietuvos atgimimo veikėjo, rašytojo, muziko, publicisto, dramaturgo Vilhelmui Storostos-Vydūno gimimo metinės.
Vilhelmas Storosta gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose, mokėsi filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslų, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbų, o 1888 – 1892 m. Kintuose jau pats mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros.
1892–1912 m. jis dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas, o 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto. Būdamas 44 metų Vydūnas išėjo į pensiją ir ėmėsi kūrybinių darbų.
Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų ir istoriografinių darbų.
Jis buvo įkūręs Tilžės giedotojų draugiją, kuriai vadovavo 40 metų.
Vydūnas mirė Detmolde, Vokietijoje, 1953 metų vasario 20 dieną.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”57505,57506,57507,57508,57509,57510,57511,57512,57513,57514,57515,57516,57517,57518,57519,57520,57521,57522,57523,57524,57525,57526,57527,57528,57529,57530,57531,57532,57533,57534,57535,57536,57537,57538,57539,57540,57542,57543,57544,57545,57546,57547,57548,57549,57550,57551,57552,57553,57554,57555,57502,43382,43381,43380,43379,43378,43377,43376,43375,43374,43373″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]
Puikus pavyzdys, kaip gali atsinaujinti mūsų aikštės ir skverai. Pamatę atnaujintą vaizdą, turėti nurimti visi medžių garbintojai.