Uostamiesčio savivaldybė, planuojanti atkurti Klaipėdos pilies didįjį bokštą, kviečia gyventojus pareikšti nuomonę apie tokį projektą ir visos pilies atstatymą.

Anketa yra anoniminė. Joje – septyni klausimai apie piliavietę ir trys demografiniai.

Iki antradienio vakaro apklausoje jau buvo dalyvavęs beveik 500 žmonių. Absoliuti dauguma jų pasisako ir už bokšto, ir už visos pilies atstatymą.

Klaipėdos miesto tarybos kolegija kovą pritarė Savivaldybės administracijos siūlymui etapais atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas. Preliminariais skaičiavimais, ir metalo konstrukcijai, ir mūrui reikėtų maždaug po 700 tūkstančių eurų.

Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai. Šis šešiaaukštis bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko. 1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.