Klaipėdos miesto tarybos kolegija antradienį pritarė Savivaldybės administracijos siūlymui etapais atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
Svarstymui buvo pateikti ir dar du variantai – palikti esamą padėtį bei atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų.
Darbai vyksta etapais
Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai. Šis šešiaaukštis bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys „Atvirai Klaipėdai“ buvo sakęs, kad pirmiausia dabar jau atkurtuose bokšto tūriuose reikėtų išspręsti šildymo ir elektros klausimą, o paskui, jei būtų apsispręsta ir dėl tokio statinio paskirties, būtų galima imtis ir jo atstatymo darbų.
„Pernykštės tarptautinės konferencijos metu buvo padarytos dvi išvados. Pirma, kad nei verslas, nei savivalda dar nemato, kas dar galėtų būti visiškai atkurtoje pilyje. Tad kol kas imtis pilno jos atstatymo dar kaip ir nereikėtų. Antra išvada – piliavietės ansambliui labai trūksta dominantės, tad bokšto atkūrimas bent imitacinėmis priemonėmis būtų žingsnis šia linkme. Bokštą mes pilnai galime įdarbinti, skirtingai nei visus tūrius, jei juos atkurtume. Senamiestyje nėra daug vietų, iš kur būtų galima apžvelgti miestą iš viršaus. Nuo jūros pusės atplaukiant miestas atrodo plokščias, tai galėtų būti nauja dominantė, ypač jei būtų apšviestas. Bokštas galėtų tapti akstinas tolesnei diskusijai, jis neužkerta kelio visam pilies atstatymui”, – sakė Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.
Palaikė visi
3D piliavietės modelį sukūrusios bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektas Algirdas Stripinis priminė, kad kažkada buvo kalbėta ir apie stiklinio bokšto statybas, tačiau apie tai esą jau kalbėti neverta, o autentiškam bokšto tūriui atkurti yra įvairūs konstrukciniai variantai.
„Kalbant apie antrąjį variantą, iš lauko būtų mūras, atkartojantis vaizdą. Šį variantą galima skaidyti į du etapus. Pirmame galima tik metalinę konstrukciją įrengti, būtų apžvalgos aikštelė. Galima būtų rinkti aukas ir už jas kelti mūrų sienas palaipsniui. Galima ir vienu metu įgyvendinti abu etapus, bet čia yra noras įtraukti miestiečius – miestas duoda karkasą, o miestiečiai pirkdami plytą ar mokėdami už praėjimą į aikštelę patys prisideda prie atkūrimo, nes visada tokių objektų atkūrimo metu būna susipriešinimas, ar atkurti, ar ne. Teoriškai esami senieji pamatai turėtų laikyti, greičiausiai būtų suformuotas ant jų betoninis žiedas, nes visa konstrukcija būtų lengvesnė nei autentiška. Bet dar reikėtų atlikti tyrimus. Esamas mūras tokiu atveju galėtų išlikti. Bokšto mūrui turėtų būti naudojama gera plyta, pagal to meto technologijas pagaminta, tad, preliminariais skaičiavimais, ir metalo konstrukcijai, ir mūrui reikėtų maždaug po 700 tūkstančių eurų. Toks bokštas turėtų labai solidžiai savo tūriu atrodyti”, – dėstė A. Stripinis.
Pasak jo, renkantis pilną atstatymo variantą, sienų storio vidurkis siektų apie 3 metrus.
„Teoriškai pamatai irgi galėtų laikyti, bet jie kurį laiką stovėjo be jokios apkrovos, tai gali būti, kad reikėtų juos ardyti ir įrengti papildomą sistemą”, – sakė A. Stripinis.
Kolegijos narys Algirdas Grublys atkreipė dėmesį, kad piliavietėje jau yra buvusios „Lindenau” laivų statyklos elingas, tad vienu metu būtų du metaliniai „gargarai”. Jis siūlė iškart įgyvendinti abu etapus. Jo kolega Arūnas Barbšys irgi siūlė eiti tuo pačiu keliu.
„Per porą metų metalinė konstrukcija galėtų atsirasti, o mūras dar per porą metų”, – sakė R. Zulcas.
„Vertikali dominantė Klaipėdai šiandien verkiant yra reikalinga. Nedaryti nieko – neambicinga ir neprasminga. Siūlomas sprendimas palyginti nėra brangus ir gana greitai įgyvendinimas. Tai visiškai mūsų pečiams. Aišku, kad reikės patiems daryti, nes Vyriausybė jau seniai į piliavietę yra numojusi ranka, nors ir svarbiu objektu pripažino. O jei vaikai norės, atstatys visą”, – teigė vicemeras Artūras Šulcas.
Valdemaras Anužis savo ruožtu teigė, kad mieste formuojamos „trys juodos finansinės skylės”: Jono kalnelis, piliavietė ir buvusio komisariato pastatas, kurį siekiama perimti miesto reikmės.
„Bus rimtų problemų finansininkams”, – prognozavo jis.
Rimantas Taraškevičius pritarė tokiai nuomonei, dar paminėdamas ir Jono bažnyčią, tačiau kartu sutiko, kad reikia turėti ir ambicijų.
Nepaisant šių pastebėjimų, Kolegija vienbalsiai pritarė bokšto atstatymui su metalinėmis konstrukcijomis.
INFORMACIJA
Pirmasis Savivaldybės administracijos siūlomas variantas numatė bokšto tūrio neatkurti, tvarkyti tik esamą padėtį.
Antrasis variantas – bokšto tūris atkuriamas etapiškai panaudojant metalines konstrukcijas iš vidaus. Jame būtų įrengiamas miesto urbanistinės, pilies atkūrimo infocentras, apžvalgos aikštelė.
Trečias variantas – bokšto tūris atkuriamas pagal autentišką konstrukciją. Orientacinė tokio atkūrimo kaina – apie 4,8 mln. Eur.
Pernai lapkritį Klaipėdoje vykusios tarptautinės konferencijos metu buvo sutarta, kad reikėtų atstatyti ir visą pilį, nes tam yra užtektinai duomenų, tik reikėtų apsispręsti dėl jos panaudojimo.
„Nėra jokio skirtumo, kokia plyta po tinku, kokia technologija taikyta. Tūriai veikia žiūrovą. Miestui svarbu, kad dominuotų bažnyčių ir pilies bokštai, o ne „Klaipėdos energijos“ kaminas. Dabar eksponuojame pamatus, bet juos gi matė tik tie, kurie juos įrenginėjo. Tiesiog reikia surasti būdą juos išsaugoti ir atkurti tūrius. Pačiame pilies viduje irgi gali būti modernūs interjerai. Unikalaus silueto atkūrimas, viešųjų erdvių ir funkcijų turistams sukūrimas, modernumo ir saugomų vertybių santykis, kai dominuoja istorinė aplinka, senamiesčiui atvertos vandens erdvės. Sujungus visus tuos dalykus tik tada turėsime proveržį šioje teritorijoje“, – tada dėstė vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika.
Idėją atstatyti Klaipėdos pilį palaikė ir žymus architektas, vienas iš Atgimimo epochos lyderių, grupės „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas.
ISTORIJA
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Puiki žinia. Būtų įdomi ir Laimono B. nuomonė apie galimybes atkurti bokštą.