Paskutinį 2018 m. ketvirtį mažėjusi elektros kaina Lietuvoje šių metų pradžioje vėl ėmė augti. Vidutinė sausio elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kilo 5,4 proc. ir pasiekė 56,5 Eur/MWh. Teigiama, jog elektros kainą labiausiai augino regione vyravę šalti orai.

„Energijos tiekimas” praneša, jog kainų augimas fiksuotas visose Baltijos šalyse: Estijoje energijos kaina didėjo 5 proc., Latvijoje – 5,6 proc. Pastarojoje užfiksuota aukščiausia vidutinė kaina visame regione, siekusi 56,6 Eur/MWh.

Elektros energijos brangimo tendencijas į regioną atnešė atšalę orai. Sausio mėnesį Skandinavijos regione vidutinė oro temperatūra lyginant su gruodžiu buvo žemesnė 3,4 laipsnio. Dėl to Švedijoje energijos kaina kilo 6,6 proc. ir kainavo 1,6 Eur/MWh daugiau nei Lietuvoje.

„Sausį kainų augimą „Nord Pool“ biržoje lėmė žemesnė nei įprastai oro temperatūra bei dėl to pastebimai išaugęs energijos suvartojimas. Palyginus elektros energijos poreikį su 2018 m. sausiu, Lietuvoje jis išaugo 4,5 proc., Latvijoje – 0,9 proc., Estijoje –  4,1 proc., o Švedijoje – 4,2 proc. Didėjęs elektros suvartojimas tuo pačiu skatino ir kainų augimą“, – pranešime cituojamas „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas.

Anot jo, vasario elektros kainoms didžiausią įtaką ir vėl turės oro sąlygos, tačiau prie jų taip pat prisidės ir techniniai veiksniai. Pavyzdžiui, nuo 2018 m. gruodžio pabaigos iki kovo Švedijos atominėje elektrinėje Ringhals vyksta vieno iš blokų remontas – jis turės įtakos elektros gamybai regione visą pirmąjį metų ketvirtį. Šioje jėgainėje sugeneruojamas elektros kiekis, kuris prilygsta apie 15 proc. viso Švedijos elektros suvartojimo.