Davė džazo ministras pirmininkas šią savaitę. Prezidentūrai pateikė tvirtinti kandidatūrą į aplinkos ministro postą – socialdarbietę Irmą Gudžiūnaitę. Dėl kandidatūros prašovęs (Dalia Grybauskaitė atsisakė pasirašyti dekretą dėl ministrės paskyrimo) iškart prapliupo: daugiau kandidatų jis nesiūlysiąs (kol poste bus ši prezidentė), apskritai praradęs pasitikėjimą valstybės vadove, ir šiaip jau visi dabartiniai konfliktai vyksta dėl to, kad Saulius Skvernelis paskelbęs sieksiąs prezidento posto rinkimuose pavasarį.

Kažkas jau komentavo viešojoje erdvėje, kad prezidento posto siekiančio premjero elgesys primena darželinukų mūšius smėlio dėžėje. Nelygu, ką S. Skvernelis toje smėlio dėžėje įsivaizduoja – politiką ar visą valstybę. Tikėtinas ir antrasis variantas. Tačiau klausimas, kaip dabartinis premjeras jausis toje valstybėje, kada visos pareigos ir institutai bus pagriauti.

Kitaip tariant – norite Ramūno Karbauskio prezidento poste (nesvarbu – oficialiai ar neoficialiai, kaip dabar), balsuokite už Saulių Skvernelį. Nuotrauka iš „Facebook”

Iš tikrųjų – kažkas nauja. Ministras pirmininkas prezidentūroje pasiųstas po velnių su viena iš ministrų kandidatūra pareiškia, kad daugiau kandidatų nesiūlysiąs.

Kadaise kitam prezidentui – Valdui Adamkui – pasirodė nepriimtina tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus kandidatūra. Kas būtų buvę (kokia politinė tradicija būtų sukurta?), jeigu tuomet valdę konservatoriai būtų tiesiog nusispjovę šalies vadovo pusėn (po teisybei, tarp konservatorių tada būta „karštų galvų”, kurios kaip tik taip ir siūlė elgtis). Arba dar anksčiau, kada Algirdas Brazauskas iš Vyriausybės vadovo pareigų savo metodais išstūmė Adolfą Šleževičių? Nekalbant apie Dalią Grybauskaitę, kuri iš savo rezidencijos „atsiuvo” ne vieną ir ne du personažus, įtikėjusius savo tinkamumu dirbti Vyriausybėje.

Ogi būtų taip, kaip kai kurie sakytų, turi būti pagal šalies Konstituciją – visuotinai renkamas šalies vadovas iš esmės yra simbolinė figūra ir visai nebūtina kreipti dėmesio į jo nuomonę įvairiais klausimais. Ypač tais, kurie nepatinka. O politikoje daug kas nepatinka.

Po akibrokšto praėjus dviem ar trim dienom, S. Skvernelis jau sako esą nematąs kitos išeities, kaip tik jungti ministerijas. Kodėl ne. Dabar prijungti Aplinkos žinybą prie Susisiekimo. Prie jų – dar kokią nors… Ir super ministru, vadovaujančiu superdidelei įvairių reikalų ministerijai paskirti Roką Masiulį, kuris yra geras vadybininkas ir su daugeliu problemų beigi gaisrų susitvarkąs. Klausimas tik: o kam tada Lietuvoje reikalingas Skvernelis?

Aš tikiu, kad R. Masiulis iš tikrųjų susitvarkytų. Ir ministras pirmininkas jis būtų daug geresnis už dabartinį. Tačiau, kaip sakoma, o, svajokli, mano mielas svajokli, tai ne tavo žvaigždė.

R. Masiulis čia niekuo dėtas. S. Skvernelis veikia kartu su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Jų tikslas – rastis valdžioje kartu ir sugriausti šią valstybę. Neturiu dėl to jokios abejonės.

Šių dviejų veikėjų tikslas – valdžios vertikalė Lietuvoje nuo š. m. vasaros pradžios. Netikite? Taigi paklauskite S. Skvernelio, jam atvažiavus į rinkimų kampanijos susitikimus jūsų mieste, kodėl jis rankos nepajudina, kad ištirtų R. Karbauskio žemgrobystes? Kada gausite atsakymą, galėsime pakalbėti. Nes nėra Seime komiteto, kurio pirmininkas galėtų pasipriešinti konfrontuodamas su Vyriausybės vadovu. Tačiau ar konfrontuoja? Tataigis.

Mąstant ta kryptimi, man kyla didis nerimas, jeigu Lietuvoje vertikalę užvaldys oligarchai-žemgrobiai. Labiau, nei euroskeptikai. Nes oligarchams Europa reikalinga, kad čiulptų iš ten pinigus. Visų šalies piliečių sąskaita.

Kitaip tariant – norite R. Karbauskio prezidento poste (nesvarbu – oficialiai ar neoficialiai, kaip dabar), balsuokite už S. Skvernelį.

Jokie vaikų krykštavimai prezidentūroje šiuo atveju neturi visiškai jokios reikšmės. Tiesiog: norite R. Karbauskio, gegužę balsuokite už Skvernelį.

E. C. Mckenzie aforizmų knygoje „14 tūkst. posakių” parašyta: „Jeigu kviečiate tūkstančius žmonių atiduoti savo pinigus, tai vadinama sukčiavimu. Jeigu raginate atiduoti savo balsus – tai politika”.

Gera bus atsiminti…