Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu informavo, kad spalį uoste vėl pasiektas krovos rekordas – perkrauta 3,718 mln. tonų (+10,1 proc. lyginant su pernai spaliu).
„Trys mėnesiai iš eilės fiksuojamas krovos rekordas. Skystieji kroviniai į metų pabaigą atsigauna ir tikimės, kad iki metų galo ne tik pavyks pasiekti pernai metų apimtis, bet ir pralenkti”, – sakė A. Vaitkus.
Per 10 mėnesių krovos augimas siekia +5,5 proc. Iš viso perkrauta 35,122 mln. tonų, kai pernai tuo pačiu metu – 33,291 mln. tonų.
Birieji kroviniai (+15,3 proc.) yra pagrindinis augimo šaltinis. A. Vaitkų džiugina ir konteinerių krova – 4,4 proc. augimas pagal tonažą, 5,7 proc. skaičiuojant TEU.
„Tas didesnis krovinių kiekis perplukdomas su mažesniu kiekiu laivų – jie didėja”, – pabrėžia A. Vaitkus.
Anot jo, Klaipėda tarp Baltijos šalių uostų išlieka lydere jau antrus metus. Toliau tolstama nuo Rygos, kuri perkrovė per 10 mėnesių 28,1 mln. tonų – 7,6 proc. mažiau. Krenta krova ir Taline.
Uosto direkcijos spalio pajamos sudaro 4,76 mln. eurų, nuo metų pradžios – 48,9 mln. eurų (+4,3 proc.). Lyginant su planu pajamos išaugusios 9,9 proc.
Kad uoste krova kasmet didėja, tonažai kyla gerai. Uosto direkcijos pajamos didėja taip pat ko gero proporcingai. Tačiau nesimato kiek pajamų gauna uosto naudotojai – krovos darbų kompanijos. Ar proporcingai didėja jų pajamos, pelnai. Kaip krovos didėjimas atsiliepia į uostininkų -krovos darbų kompanijų darbuotojų atlyginimus, kiek padidėjo miesto pajamos. Juk krovos kompanijos, jų darbuotojai savo darbų, iniciatyva sugeneruoja krovinių srautus. Deje kainų kilimo metu, kada infliacija sugriaužia žmonių pajamas, manau darbuotojų atlyginimo padidėjimas visame tonažų didėjimo fone yra „0”-linis arba l.nežymus.