Ne, trys „Žvejo dukros“, žvelgusios į Šventosios uosto vartus ir laukusios iš jūros grįžtančio tėvo, niekur neišėjo. Tačiau per trisdešimt penkerius metus, praėjusius nuo skulptorės Zuzanos Pranaitytės kompozicijos sukūrimo, pajūrio vėjai nepagailėjo nei aplinkos, nei pačių skulptūrų. Tad aktyvūs šventojiškiai ėmėsi veiksmų, kad būtų atnaujintos tiek „Žvejo dukros“, tiek jų prieigos.

Architekčių Dainos Abelkienės ir Simos Balčiūtės kompozicijos „Žvejo dukros“ aplinkos sutvarkymo pasiūlymas-vizualizacija I

„Šventosios turizmo asociacija Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė projektą, pavadintą „Žvejo dukrų“ sugrįžimas“, ir gavo per tūkstantį eurų jam įgyvendinti, – sakė asociacijos vadovas, Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos narys Kęstutis Oginskas. – Paraišką grindėme tuo, jog 1982 metais, kai buvo pastatytos „Žvejo dukros“, aplinka skyrėsi nuo dabartinės – skulptūrinė grupė buvo iškilusi virš kopų. Per pastaruosius 35 metus kompozicijos aplinka iš esmės pasikeitė: vėjo erozija apnuogino skulptūrų fundamentą, prieš skulptūrinę grupę susiformavo plati kopa, atskirdama „Žvejo dukras“ nuo jūros, todėl šiuo metu reikalingi sprendiniai, kurie padėtų koreguoti susidariusią situaciją“.

Kaip pabrėžė K. Oginskas, svarbu ir tai, kad iki pat šiol trūksta aiškumo dėl visos Šventosios viešųjų erdvių tvarkymo prioritetų, tad įgyvendinant projektą numatyta surengti diskusijas ir šiais klausimais.

Rengs apklausą

„Už projekto įgyvendinimui skirtą sumą, be abejo, sutvarkyti aplinkos bei atnaujinti skulptūrinės kompozicijos niekaip nepavyktų, – tęsė projekto koordinatorius. – Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas lėšas privalome panaudoti šiais metais. Tad bandysime padėti pagrindą tolimesnei veiklai: surengti apklausą, kuri padėtų išsiaiškinti, kiek ši skulptūra aktuali mums, šventojiškiams, bei mūsų svečiams, taip pat kviesime architektus, kurie parengtų sprendinius, kaip sutvarkyti kompozicijos aplinką bei pateiktų aplinkos sutvarkymo vizualizacijas“.

Tuo pačiu nuspręsta ir atlikti apklausą, kuri padėtų išsiaiškinti Šventosios viešųjų erdvių tvarkymo prioritetus. Į anketą nutarta įtraukti ir kitus aktualius Šventajai klausimus, kad būtų galima išsigryninti miestelio – uosto ir kurorto bei turizmo traukos centro – viziją.

Šventosios pagrindinės mokyklos salėje jau buvo surengta diskusija apie turizmo infrastruktūros plėtrą Šventojoje. Diskusijos metu pristatytas projektas „Žvejo dukrų sugrįžimas“, kalbėta apie skulptūrinės grupės aplinkos tvarkymo variantus ir galimybes. Taip pat diskutuota apie Šventosios uostą, jo reikšmę miestui ir regionui, kalbėta apie Šventąją žemyninės Lietuvos pajūrio dalies kontekste bei pristatyta Šventosios turizmo infrastruktūros projektų apžvalga.

Itin didelio dėmesio sulaukė Klaipėdos universiteto (KU) profesoriaus Ramūno Povilansko pranešimas, kuriame nagrinėtos Palangos ir Šventosios galimybės iki 2020 m. dalyvauti procesuose ieškant finansavimo turizmo infrastruktūrai plėtoti ir gerinti. Profesoriaus vadovaujami KU Turizmo ir rekreacijos katedros magistrantai pateikė savo vizijas, kaip būtų galima tvarkyti viešąsias erdves, atnaujinti esamus bei kruti naujus turistų traukos objektus.

Vizualizacija II

Taip pat susirinkusiesiems pristatyta klaipėdietės architektės Dainoros Abelkienės, be kitų pastatų bei erdvių projektavusios ir „Fridricho pasažą“ Klaipėdoje, pateikti pasiūlymai, kaip derėtų sutvarkyti garsiosios skulptūrinės kompozicijos „Žvejo dukros“ aplinką bei prieigas, kad prie skulptūros būtų ne tik nusifotografuojama, kaip geriausiu atveju būna dabar, tačiau būtų sukurta nauja vertybė, naujas traukos centras, kuriame tiek turistai, tiek patys šventojiškiai galėtų maloniai pasitikti saulėtekį ar palydėti jūron besileidžiančią saulę.

Ne tik šventojiškiai, bet ir visi, kam rūpi ir „Žvejo dukros“, ir Šventoji, iki gruodžio dar gali atsakyti į anketos “Turizmas Šventojoje – ką ir kaip galima padaryti geriau“ klausimus. Anketą rasite socialinio tinklo „facebook“ paskyroje „Šventosios uostas“.