[vc_row][vc_column][vc_column_text]Kas sieja Tilžės sūrį, Stavangerio silkes, vofelius, Karaliaučiaus marcipanus, jūreivišką grogą ir…Čikagos dangoraižius?
Visa tai jūs galite atrasti ne kur kitur, o būtent Klaipėdoje, jei su bičiulių kompanija užsisakysite naują Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) parengtą turistinį maršrutą, skirtą populiarinti uostamiesčio marinistinį – kulinarinį paveldą.
Ekskursija, pavadinta „Paragauk Klaipėdos”, trunka dvi valandas, ją antradienį Klaipėdos žurnalistams kartu su KTKIC atstovėmis pristatė gidė Diana Jomantaitė – Jonaitienė.
Ementalio sūris Klaipėdoje virto Tilžės sūriu, nes nors ir buvo gaminamas čia atvykusių ementalio sūrio palikuonių iš Šveicarijos, tačiau Mažosios Lietuvos karvių pienas jam suteikė kitokį skonį ir išvaizdą. Palmiros Mart nuotr.
Gurmaniška kelionė su Tilžės sūrio ragavimu bei pasakojimu, kaip jis iš ementalio sūrio Klaipėdoje virto Tilžės sūriu, prasideda nuo žymiojo rankomis pasukamo tiltelio bei legendos apie Vaiduoklį, neva išpranašavusį Klaipėdos pilies griūtį, ir baigiasi uostamiesčio simbolyje – „Meridiane”.
Visi pakeliui aplankomi objektai, pradedant pasakojimu apie išlikusį elingą bei Lindenau gamyklą ir baigiant senąja uostamiesčio vaistine, vienaip ar kitaip siejasi su Klaipėdos, kaip uosto, istorija.
Pakeliui paragaujama neatsiejamų klaipėdietiškų patiekalų – silkės bei žymiųjų vokiškų vofelių (širdinių blynų). Jiems iškepti būtinas ingridientas – sūdyti lašinukai, kuriais patepama kepimo forma. Beje, kavinė Teatro gatvėje vofelius kepa žuvies formos.
O apie tai, kad klaipėdiečiai nuo senų senovės mėgo silkę, kalba faktai: vien 1849 metais iš Stavangerio 98 laivais į Klaipėdą buvo atgabenta net 50 000 statinių šių žymiųjų norvegiškų žuvų. Jos, kaip ir daugelis kitų prekių, buvo laikomos išilgai Dangės krantinę nutūpusiuose sandėliuose, kurių istoriją irgi išradingai papasakos gidė, priminusi, jog ilgus metus Klaipėdos uostas ir buvo įsikūręs Dangės upėje.
Vieno kąsnio silkių sumuštinukų turistai kviečiami paragauti į viešbutį, kuris irgi turi savo marinistinę istoriją: 19 amžiaus pirmoje pusėje čia įsikūrusiame restorane rinkdavosi seniausios Laivų kapitonų ir jūrininkų draugijos „Neptūnas” nariai.
Pasak gidės Dianos, restorano ir viešbučio veiklą perėmus vienam iš klubo vadovų sūnų, jis čia pastatė inkaro formos stalą, prie kurio galėjo tilpti iki 40 jūrininkų. Neretai jie restorane taip užsisėdėdavę, jog apie būtinybę jiems išplaukti primindavo tik kaukiančios laivų sirenos.
R. Savickienė ragina viešbučio savininkus atstatyti restorane buvusį inkaro formos stalą. Palmiros Mart nuotr.
Restorane, atstatytame po didžiojo Klaipėdos gaisro, mėgdavo lankytis ne vien tik jūrininkai, bet ir miesto menininkai, bohema, o kadangi prie stalų netrūkdavo kalbų ir gandų, tai dažni svečiai jame būdavo ir žurnalistai, ypač kai jiems pritrūkdavo temų savo istorijoms…
Na, o kaip Klaipėda susijusi su Čikagos dangoraižiais?
Pasirodo, statant visai čia pat, Žvejų g., esantį žymųjį septyniaaukštį, skirtą jau nepriklausomos Lietuvos laivininkystei, vadovautasi sumažintu šio Amerikos didmiesčio dangoraižio pavyzdžiu. Šio pastato statybą, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, globojo pats prezidentas Antanas Smetona, žavėjęsis Čikagos modernumu.
Pirmasis Klaipėdos „dangoraižis”, kuriame veikė ir pirmasis liftas mūsų mieste, buvo suplanuotas ne 7, o 9 aukštų, tačiau tam pristigta lėšų. Mat daugybės pinigų pareikalavo jo rūsio hidroizoliacija, nes pastatas stovi žemiau Dangės, tad bijota, kad upė neužtvindytų jo pamatų.
Įdomi ir informatyvi ekskursija baigiama prie „Meridiano”, kuriame turistai vaišinami jūreivišku grogu, pasakojant ir jo atsiradimo istoriją. Šį gėrimą, kovodami su skorbutu ir jūros ilga, sukūrė patys jūreiviai. Tikras, tradicinis jūreiviškas grogas – tai arbatos ir romo kokteilis, pagardintas griežinėliu citrinos.
Vasarą gėrimas turistams pateikimas kiek lengvesnis – su ledukais, apelsino skiltele ir šlakeliu jūreiviško romo.
Deja, tačiau nei tradicinės šio krašto kafijos, nei skaniųjų Karaliaučiaus marcipanų uostamiestyje šiuo metu niekas negamina. Visgi gražiai įpakuotą marcipanų receptą gaus visi ekskursijos dalyviai.
Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, jei mieste atsirastų verslininkų, kurie atgaivintų šiuos specifinius Klaipėdos desertus, juos irgi būtų galima įtraukti į minėtą gastronominį – marinistinį maršrutą.
Ekskursija „Paragauk Klaipėdos” vienam žmogui kainuoja 19 eurų. Ji bus vedama, jei susidarys ne mažesnė kaip 5 ir ne didesnė kaip 25 žmonių grupė. Kol kas ji parengta lietuvių ir anglų kalboms, tačiau, jei bus poreikis, mąstoma apie galimybę maršrutą pristatyti ir rusų kalba.
Maršrutas pirmiausia yra skirtas suaugusiems, bet jei tarp turistų pasitaikytų vaikų, organizatoriai žada jiems taikyti nuolaidą.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”89835,89836,89837,89840,89841,89842,89843,89848,89861,89849,89850,89851,89853,89852″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Maršrutą galima užsisakyti nors ir nuo rytojaus, jį yra pasiruošusios pravesti trys gidės.
Reklama: sūriai
,Didelis ,turbut ovalinis kapitonu stalas (kapitaens Tisch) !Kaip atrode ,nemaciau. Bet ,kad ji padare inkaro formos-abejoju. MD skaityta
Didelis inkaras padetas stalo viduryje . Pasitikrinkit!