VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) praneša, kad nuo šio savaitgalio  autobusuose pradeda išmontuoti mechaninius komposterius, populiariai dar vadinamus „krokodilais“. Darbus ketinama baigti iki Jūros šventės.

Po šios šventės, kurios metu autobusais bus galima važiuoti nemokamai, visi popieriniai bilietai bus žymimi tik naujuosiuose skaitytuvuose, greitojo atsako (QR) kodo puse glaudžiant juos prie stiklinio langelio.

Nebereikalingų raudonų ir geltonų „krokodilų“ neketinama atiduoti į metalo laužą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak laikinojo KKT vadovo Andriaus Samuilovo, pereiti nuo mechaninės perforacijos prie QR kodo žymėjimo techniškai buvo pasiruošta jau prieš gerą pusmetį, tačiau dar buvo likę senųjų bilietų atsargų pas vežėjus ir platintojus. Kad nereikėtų surinkinėti ir nurašinėti tų nepigiai pagamintų senųjų bilietų, iki šiol autobusuose buvo laikomos abi popierinių bilietų žymėjimo sistemos.

„Bilietų platinimo vietose senojo pavyzdžio bilietai nebebuvo parduodami nuo pavasario, autobusų vairuotojai taip pat jau pardavė visus tokius vežėjų turėtus bilietus. Keleivių rankose liko nykstamai mažas senųjų bilietų kiekis. Todėl laikyti dvi paralelines bilietų žymėjimo sistemas nebėra poreikio”, – teigia A. Samuilovas.

Pasak jo, nebereikalingų raudonų ir geltonų „krokodilų“ neketinama atiduoti į metalo laužą.

„Vieną kitą, tikimės, sutiks priglausti Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Likusieji keli šimtai, galbūt, sudomins talentinguosius Klaipėdos skulptorius, metalo plastikus, įkvėps juos dekoratyviai ir prasmingai kompozicijai miesto erdvėje”, – sako KKT vadovas.

Keleiviai, dar turintys nepanaudotų seno pavyzdžio bilietų, gali iki metų pabaigos už juos atgauti pinigus KKT Klientų aptarnavimo centre, S.Daukanto g. 13A. Kasos pirmadienį-ketvirtadienį dirba nuo 8 iki 19 val., penktadienį kasos darbą baigia valanda anksčiau.

ISTORIJA

Po karo Klaipėdos miesto autobusuose nuplėšiamus bilietus du dešimtmečius pardavinėdavo konduktorės. Po to buvo suvokta, jog išlaikyti vienam autobusui trasoje du darbuotojus vis dėlto yra prabanga, todėl pereita prie savitarnos: sumontuoti aparatai, kurie, įmetus monetas, iškišdavo nuplėšiamą bilietą. Prie tokios sistemos, autobusų parko veterano Gintauto Jono Mockevičiaus prisiminimais, pas mus pereita maždaug 1969-aisias. Aparatai, pasak jo, būdavo dviejų rūšių: vienas su permatomu langeliu, kuriame matydavosi įmestos monetos, prie vairuotojo, ir kitoks autobuso gale, į kurį įmetus monetas keleiviui reikėdavo pasukti rankeną; tada aparatas iškišdavo nuplėšiamą bilietą.

Nors galinis aparatas buvo tiems laikams intelektualus, įvertindavo įmesto metalo gabaliuko svorį, bet gana greitai keleiviai suprato, jog jį galima „pamaitinti“ atitinkamai sukalibruotų parametrų poveržlėmis, už kurias jis irgi iškišdavo bilietą. Kai kurie vairuotojai, to paties G. J Mockevičiaus prisiminimais, pietų metu pavalgę dar rasdavo laiko specialiai pasigamintu prietaisu iš kasos išsikrapštyti monetų. Tad pinigai pro šalį byrėjo kiekviename žingsnyje.

Kito, vilniečio transportininko memuaruose rašoma, jog skirtumas tarp nuplėštų bilietų ir surinktų pinigų siekė 30–40%. Matyt panašiai būdavo ir Klaipėdoje. 

„Krokodilai“ Klaipėdoje, G. J. Mockevičiaus atsiminimais, minėtus kasos aparatus autobusuose pakeitė maždaug 1972-aisiais. Tačiau ir jis nebuvo tobulas – populiariausias ir lengviausiai įyvendinamas sukčiavimo būdas buvo lyginimas. Perforuotas bilietas būdavo atsargiai išlyginamas, sudrėkinamas ir stipriai spaudžiant lyginamas karštu lygintuvu. Popieriaus plaušeliai taip daugiau mažiau vėl sukibdavo ir tokį „renovuotą“ bilietą būdavo galima daug nerizikuojant vėl kišti į komposterį. Rimtesni sukčiai vežiodavosi „albumus“ – panaudotų bilietų rinkinį. Įlipę jie komposteryje pažymėdavo popieriaus skiautę, kad matytų skylučių išsidėstymą, ir kontrolei iš savo rinkinio pateikdavo kaip tik tokį. Dar kiti vežiodavosi savadarbį komposterį, kuriuo pagal pažymėtą skiautę prireikus čia pat išbadydavo skylutes. Buvo daromos ir bilietų kopijos ant paprasto popieriaus.

Perėjus prie rinkos ekonomikos, apie dešimtmetį Klaipėdos viešajame transporte veikė kelios atskiros bilietų sistemos. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ tradiciškai išlaikė mechaninius komposterius ir įprastinius „talonus“, o privatūs vežėjai turėjo konduktores, kurios už grynuosius pinigus salone parduodavo nuplėšiamą bilietą.

2003-iųjų vasarą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš Kauno kolegų įsigijo ir sumontavo trūkstamus „krokodilus“, atspausdino visuose miesto autobusuose galiojančius vienkartinius ir terminuotuosius popierinius bilietus.

2007-aisiais KKT pirmieji Lietuvoje įvedė elektroninius terminuotuosius bilietus. Po trijų metų atsirado ir elektroniniai kartiniai.