Ir Klaipėdos apygardos teismas patvirtino, kad jau buvusi miesto Tarybos narė Alina Velykienė nepažemino Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus garbės ir orumo.

Rimantas Mockus ir Alina Velykienė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teismą pasiekusi istorija prasidėjo 2021-ųjų balandį vykusio miesto Tarybos posėdžio metu, kai politikai sprendė dėl parkavimo rinkliavos didinimo ir apmokestinamų zonų išplėtimo. R. Mockus su ieškiniu į teismą kreipėsi dėl šio posėdžio metu A. Velykienės pasakytos frazės: „Transporto skyriaus vedėjui palinkėčiau kompetencijos, išsilaikyti egzaminus, kurie yra reikalingi, suvokti, kas yra transporto sistema, galų gale vairuotojo teises išsilaikyti, nes jūs net nesuprantate, kaip reikia važiuoti, kaip reikia tvarkytis mieste…“.

Į ieškinį atgulė ir dar vienas A. Velykienės pasisakymas po mėnesio vykusio kito miesto Tarybos posėdžio metu, kai buvo svarstomas sprendimo projektas dėl viešojo transporto lengvatų suteikimo renginių metu.

„O transporto skyriaus vedėjui dar kartą jūs nukreipsite į keleivinio transporto direktoriaus jums adresuotus klausimus, aš nežinau, ką jums padarysiu, viešai kalbėsiu ant kiekvieno stulpo, kad jūs neturite absoliučiai jokios kompetencijos, trūksta žodžių, pradėkite galvoti apie vaikus, o ne apie savo škurną interesą“, – tada rėžė A. Velykienė.

Už tai ją į teismą padavęs tarnautojas siekė prisiteisti euro dydžio neturtinę žalą.

Šiemet birželį bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė paskelbė, jog tarnautojo ieškinys yra atmetamas ir jis turės sumokėti 2900 eurų siekiančias A. Velykienės išlaidas už teisinę pagalbą, kurią jai suteikė advokatė Julija Viktorija Flis. Pats R. Mockus ieškinio patenkinimo atveju neprašė, kad jam būtų kompensuotos išlaidos už advokato Dariaus Kurpavičiaus paslaugas.

Toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir R. Mockus pasinaudojo tokia teise. Visgi šio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Milda Skersienė, Raimonda Andrulienė ir Marius Dobrovolskis, ketvirtadienį konstatavo, jog toks skundas yra nepagrįstas.

Ir apeliacinės instancijos vertinimu, politikės mintys apie kompetenciją buvo pagrįsta realiu faktu, kad Transporto skyriaus vedėjas neturi vairuotojo pažymėjimo ir A. Velykienė tiesiog išdėstė savo nuomonę, kad tai galbūt trukdo jam tinkamai vykdyti pareigas.

„Aptariama frazė atitinka visus nuomonei keliamus reikalavimus, todėl atsakovei kaip savivaldybės tarybos narei negali būti ribojama saviraiškos teisė. <…> Atsakovė, atlikdama savo kaip tarybos narės funkcijas, turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei išreikšti; atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent tai ir buvo diskusijos nurodytais klausimais tikslas, o pagrindo išvadai, kad nuomonė išsakyta neetiškai, įvertinus visą pasisakymo kontekstą, nėra“, – rašoma teismo sprendime.

Pasisakydama dėl frazės su žodžiais „škurnas interesas“ kolegija konstatavo, jog A. Velykienė toje situacijoje turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, jog R. Mockaus kompetencija yra ginčytina.

„Įvertinus aptariamo atsakovės pasisakymo turinį, matyti, jog jis išsakytas emocionaliai, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog atsakovė išsakė savo nuomonę. Emocija yra aplinkos reiškinių išgyvenimas, o jos įžodinimo turinys vertinamas per pasisakymo kontekstą ir šiuo konkrečiu atveju laikytinas atsakovės nuomone. <…> Tai, kad ieškovui nepatiko atsakovės išsakyta nuomonė, nesudaro pagrindo ją vertinti kaip žeminančią ieškovo garbę ir orumą“, – konstatavo apygardos teismas, akcentavęs, nėra pagrindo laikyti žodį „škurnas“ suteikiančiu frazei itin negatyvią reikšmę.

Kolegija sutinko ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Mockus nenurodė realiai patirtų dvasinių išgyvenimų ir patirtų nepatogumų, tad nėra įrodytas ir satisfakcijos bei socialinio teisingumo atkūrimo pagrindas.

Palikdamas pirmos instancijos sprendimą nepakeistą apygardos teismas iš R. Mockus A. Velykienei papildomai priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio proceso.

Pasak A. Velykienės advokatės J. V. Flis, šioje byloje buvo susidūrusios dvi konstitucinės ir konvencinės vertybės – laisvė reikšti įsitikinimus ar nuomonę ir žmogaus garbė bei orumas.

„Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą akcentavo, kad kai svarstomos bendro intereso problemos, laisvė reikšti įsitikinimus yra svarbesnė ir labiau ginama vertybė. Taip pat pagal teisminę praktiką Rimantas Mockus turėjo teismui pateikti įrodymus, kad Alinos Velykinės išsakyta nuomonė žemina jo garbę ir orumą, tačiau nė vieno įrodymo jis taip ir nepateikė. Tuo tarpu mes byloje pateikėme daugybę įrodymų, kad jau ir iki tų Tarybos posėdžių dalies visuomenės opinija Rimanto Mockaus atžvilgiu buvo neigiama, siejama ir su tuo, kad jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo“, – komentavo advokatė.

Toks apygardos teismo sprendimas įsigalioja iškart, bet dar gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.