Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-25 |
„Šiuomi užtikriname, kad toliau nebeturime jokių piniginių prašymų už M. L. G. Komiteto vardu iš Lietuvos Vyriausybės Atstovybių“, – tokiu įrašu prieš 100 metų buvo užbaigta Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijoje vieną esminių vaidmenų suvaidinusio Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (VMLGK) istorija.
Apie paskutinius jo veiklos metus – „Atviros Klaipėdos“ rašinyje, parengtame pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus.
Pradžia – 1922-ųjų gale
Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, VMLGK buvo organizacija, kurios vardu buvo vykdomas Klaipėdos krašto sukilimas.
„Įsteigta siekiant suburti įvairiose Klaipėdos krašto vietovėse prisijungimo prie Lietuvos idėją remiančius krašto gyventojus, parengti sukilimui politinę atmosferą, parodyti sukilimą kaip vietinių lietuvių iniciatyvą, tuo pridengiant arba nustumiant į antrą planą Lietuvos vyriausybės vaidmenį, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvoje užsirašiusiųjų savanorių dalyvavimą jame. Po sukilimo VMLGK buvo būtinas kaip tarpininkas, turėjęs sukilėlių valdžią perduoti Lietuvos vyriausybei“, – Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašo V. Safronovas.
Anot jo, įkurti VMLGK buvo nutarta po 1922 m. lapkričio 16 d. Kaune įvykusio slapto Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos prezidiumo posėdžio, kuriame dar dalyvavo ir mažlietuviai Erdmonas Simonaitis ir Jurgis Brūvelaitis.
„E. Simonaičio, kurį Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas paskyrė politiniu vadu, pastangomis buvo surasti tinkami kandidatai, sutikę prisiimti atsakomybę už formalų vadovavimą sukilimui: Martynas Jankus, Jurgis Strekys, Jurgis Lėbartas, Vilius Šaulinskis ir Jurgis Brūvelaitis; jų vardu buvo pasirašomi VMLGK atsišaukimai, todėl tikėtina, kad tai buvo oficialiai patvirtinta VMLGK sudėtis. Prie VMLGK propagandinės ir agitacinės veiklos daug prisidėjo ir iš esmės finansavo JAV lietuviai: Antanas Ivaškevičius ir Andrius Martus (Martusevičius). Oficialiai buvo paskelbta, kad 5 asmenų sudėties Mažajai Lietuvai gelbėti komitetas Klaipėdoje įsteigtas 1922 XII 18, tačiau pirmasis posėdis, formaliai įsteigęs VMLGK ir patvirtinęs jo sudėtį, Klaipėdoje įvyko tik gruodžio 22“, – rašo V. Safronovas.
Pasak istoriko, vėliau įvairiose Klaipėdos krašto vietovėse buvo buriami gelbėjimo komitetai (sudaryti iš 1–8 asmenų), vėliau įvardyti VMLGK skyriais.
1923 m. sausio 2 d. Klaipėdoje įvykusiame atstovų iš Klaipėdos, Šilutės, Priekulės, Saugų, Katyčių, Viešvilės, Pagėgių, Smalininkų, Pėžaičių, Vyžių, Plaškių ir kitų vietų suvažiavime buvo priimta rezoliucija, formaliai įpareigojusi VMLGK gelbėti krašto lietuvių reikalus ir sankcionavusi visą ligtolinę VMLGK veiklą.
Reikalavo pinigų
Paskutiniai VMLGK metai buvo gana audringi. 1924-ųjų lapkričio 3 d. komitetas raštu per Klaipėdos krašto gubernatorių Joną Polovinską-Budrį kreipėsi į Vyriausybę ir nurodė, jog sprendimas dėl tokio kreipimosi buvo priimtas „pilno narių susirinkimo metu“. VMLGK paprašė grąžinti 1923 m. paskolintus 20 000 litų „sukilėlių vado p. Budrio štabo iždinei pirkimui Šilutėj arklių ir gurguolių“ bei pridėti „nuo to laiko ligi šiol 4 mėnesinius nuošimčius“.
„Savo prašymo pamatavimui pasivėlyjam privesti žemiau sekamus dalykėlius“, – pareiškė komitetas ir dėstė, jog „nekalbant apie visokius rūpesčius ir naštas, kurie sugulė ant jo narių pečių“ 1923 m. esą „prisiėjo užimti ir visas išlaidas, kurios galėjo pasidaryti per sukilimo žygius“.
„Kadangi padėtis buvo tokia, kad mums iš aiškių gana žinomų priežasčių nebuvo patogu kreiptisi į Šaulių Sąjungos Centro Valdybą arba į šeip kitokią mūsų užpakalyje stoviančią ir sukilimą finansuoti žodžiu pasižadėjusią įstaigą manėme jei tik mums dalykas pavyks ir ant gero išeis, bus ir neišvengiamosios išlaidos į klausimą paeinančių įstaigų dengiamos“, – rašė komitetas.
Jis tikino, kad „pradėjus ir pas mus rastis įplaukų sukilimo reikalams“ gauti pinigai buvo užfiksuojami kvitais ir orderiais.
„Kadangi įplaukų teparėjo iš parubežinių Lietuvos miesčukų ir jų sumos buvo lyginamai labai mažos, per ką ir mūsų veikimas labai varžėsi. Pirmoji ir paskutinioji didesni aukai Vyr. Maž. Liet. Gelbėj. Komit. buvo prisiųsta iš šikagiečių per p. Bradžiulį sumoje 2.000 dolarų. Noris ligi tol įėję pinigai buvo jau suvartoti bėgantiem reikalam, kaip tai organizavimui, apginkliavimui ir palaikymui komandantūrų, išlaikymas viso skaičio agitatūrų, išlaikymas laikraščių bei redakcijų „Prūsų Lietuvių Balso“, „Memeler Landeszeitung“, „Die Fackel“ /darbininkų laikraščio./ bei šelpimas per sukilimą ir dar didesnį vargą atsidūrusiosios biednuomenės bedarbių ir t.t., sutikome paskolinti p. Budriui mūsų kasoje esamuosius 20.000 litų pirkimui Šilutėje arklių, gurguolių ir t.t. kas vėliau perėjo intendatūros žinion, ta sąlyga, jei jie bus mum mėnesio bėgyje grąžiname, kas ir atatinkamai prižadėta. Kadangi žinojome, jog Lietuvoje Vyriausio Maž. Liet. Gelbėj. Komiteto vardu tam tikras susidaręs Centro Komitetas Klaipėdiečiams sukilėliams renka aukas, ir kad tų aukų visgi nemažai centran plūsta tikėjome, bile dieną susilaukti iš ten didesnių perlaidų. Bet mes labai apsirikom. Praėjus keliem mėnesiam ir subėgus daugybės visokių sąskaitų ir pasidarius mums visokių skolų, darėme pastangų išgavimui iš p. Budrio ir Kauno Komiteto pinigų, bet veltui. Iš p. Budrio buvo sakome reikia dar kiek palaukti, o iš Kauno išgirdome būk tų pinigų jau nebėsą, esantis suvartoti kitokiem svarbiem reikalam. Mums gi bedarant energingiausių žygių pagaliau sulaukėm 14.000 perlaidos ta pastaba, kad daugiau nebgausintis; kitkas esą suvartota Vilniškių Lietuvių reikalams“, – dėstė VMLGK.
Pasak jo, „sukilimą belikviduojant“ buvo išlaidos pajamas viršijo 30 000 litų.
„Nenorėdami teismuose bylinėtis /del reikalavimų už automobilius, kurie sukilimo laiku įvairių sukilėlių įstaigų Klaipėdos Krašto traukiniams neveikiant buvo rikvisuoti ir naudotasi, už malkas ir anglis padalytus sukilėlių kvartyroms ir visų apleistąjai biednuomenei ir šiaip sukilėlių padarytus ir prirodytus nuostolius įvairiems pil. ir t.t. /visus prašymus patenkinome pasiskolindame iš įvairių asmenų reikalingąsias sumas už bankinius 4 ir aukštesnius nuošimčius. Mes tikėjome kad pirmiausiai min. 20000 lt. bus kuogreičiau grąžiname ir antra kad bus iš mūsų Valstybės Vyriausybės kaip Klaipėda bus Lietuvai priskirta tikrai grąžinama, todėl ir sutikome užimti visi asmeniniai už min. skolą garantiją“, – aiškino komitetas.
Jis taip pat tikino, jog 1923 m. Ministrų kabinetas buvo sutikęs „netik kuo veikiausiai šitas skolas išlyginti, bet ir toliau šelpti Klaip. Krašte išeinamuosius laikraščius Lietuvos Valstybės įdėjos palaikymui ligi tol mūsų šelptus“. VLMGK tikino, kad „ant laikraščių deficito“ buvo skyręs 16 000 litų, o „informacijos biurui – redaktoriam propagandistam“ dar apie 8000 litų.
„Iš nežinomų mums priežasčių liko Kaune dalykas į ilgį tęsiamas, taip kad už tas skolas turėjo išdėti dar savų pinigų apie 20.000 mūsų kasininkas ir kiti už nuošimčius. Šiandien būdami patys, iš priežasteis visame Klaipėdos Krašte veikiančiosios ekonominės krizės, visiškai nusilpę nebegalime daugiau tų mus smaugiančiu, nuošimčių sugauti. Atsisakant mums mokėti, atsitiktų didžiausių su mumis nelaimių. Todėl prašome širdingai bet ir griežtai mūsų paskutinio pagalbos balso paboti ir grąžinti 20.000 litų su 4 o/o o/o už 20 mėn. sumoje 16.000 litų. Mūsų pajamų ir išdavimų dokumentai yra geriausioj tvarkoj, jie yra mėginti neutralės revizijos komisijos, kurioj dalyvavo ir atstovas Klaipėdos Krašto Gubernatoriaus ir užtvirtino pas mus esamąjį aukščiau nurodytąjį deficitą. Mes pagaliau dar prašome padengimui šio deficito 18.000 litų, nes jis bus sunku mūsų pačių spėkomis greitu laiku išlyginti. Tikėdami kad gerb. Dabartinis Ministerių Kabinetas mus labiau supras, kas mum žadėta kuogreičiausiai prirodys, o gerb. Gubernatorius kuris geriausiai dalyką tikrenybei gali patikrinti, mus atatinkamai užtars, reiškiame iš anksto už visas pastangas padėkos ir pagarbos žodžius“, – išdėstyta rašte, kurį komiteto vardu pasirašė jo pirmininkas Martynas Jankus ir sekretorius Jonas Vanagaitis.
Šį raštą kartu su slaptu savo raportu J. Polovinskas-Budrys premjerui Antanui Tumėnui persiuntė tik po 25 dienų.
„Iš savo pusės pranešu, kad Lt. 20.000 – tikrai buvo paimti Intendanturos reikalams, už kurią sumą buvo supirkti arkliai, vėliau perėję Krašto Apsaugos Ministerijos žinion. Gelbėjimo Komitetas turi skolų: 1/ Emisijos Bankai Lt. 7000.- ir 2/ sulig jų žodžiu, spaustuvei „Lithuania“, priklausančia to Komiteto nariui ŠIAULINSKIUI, arti Lt. 16.000. Prašymą patiekiu Tamstos nuožiūrai, prašydamas apmoksti Komiteto skolą Emisijos Bankui ir suteikti jam apart to pašalpą sumoje, kokią rasite reikalinga“, – išdėstė gubernatorius.
Anot šio jo rašto ranka buvo užrašyta: „Ministeris Pirmininkas prašo sutvarkyti klausimą dėl Intendantūros atsiskaitymo ir išduoti iš Min Kabin sąmatos 18-20 000 litų“.
ANONSAS
Kitoje rašinio dalyje – apie tai, kaip komitetui toliau sekėsi išmušinėti pinigus bei kitus „aštrius“ jo paskutinių veiklos metų įvykius.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą