Ministro Klaipėdos verslas nesugraudino  (1)

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2026-09-06

1925-aisiais toliau krizę išgyvenusi Klaipėdos krašto medienos pramonė vis atakavo įvairias institucijas su prašymais, turėjusiais konkrečią finansinę išraišką.

Liepos pradžioje į susisiekimo ministrą Balį Sližį kreipėsi bendrovė „Nafthal & Co“, nurodydama, kad Uosto darbų įstaiga reikalauja, jog ji sumokėtų 9 800 litų „už miško stovėjimą Smeltės miško uoste“.

„Nafthal & Co“ sklypas buvo dešiniajame Dangės krante, tarp statybos įmonės „Hermann Domscheit“ ir elektrinės. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (AdM archyvas) nuotr.

„Šita suma atsirado dėliai nepaprastai aukštų normų, kurios pereitais metais už miško patalpinimą ir stovėjimą miško uoste imamos buvo. Šios mokesnių normos vėliau Susisiekimo Ministerijos peržiūrėtos ir žymiai sumažintos. Kadangi iš mūsų reikalaujamoji suma senomis, nepaprastai aukštomis normomis apskaičiuota yra, nuolankiai prašome atsižvelgiant į šiandieninę visos miško pramonės vargingą padėtį, paliuosuoti mus nuo sumokėjimo šios sumos. Mes norėtumėme dar pastebėti, kad ponas Finansų Ministeris, ponas Ministeris Pirmininkas Petrulis laike pasikalbėjimo su mūsų ponu Nafthaliu pareiškė, kad jis principialiai su tą senųjų likučių anuliavimu sutinka. Todėl mes nuolankiai prašome mūsų prašymą patenkinti ir Klaipėdos Uosto Darbų Įstaigai duoti atatinkamą parėdymą“, – išdėstė bendrovė.

Ant šio prašymo ministras po keleto dienų ranka surašė nurodymą ministerijos juriskonsultui išsiaiškinti, ar yra pagrindas jį tenkinti ir ar taip nebūtų suformuotas precedentas.

Po poros savaičių ant prašymo atsirado ranka surašyta išvada, jog „įstatymas neduoda teisės paliuosuoti nuo mokesčio“, o susitarus finansų bei susisiekimo ministrams būtų galima „tiktai normas keisti“. Tad jau baigiantis metams, susisiekimo ministras raudonu pieštuku ant šio prašymo suraitė negailestingą verdiktą: „Nerandu pagrindo patenkinti prašymą“.

Tikriausiai tokio pat verdikto sulaukė ir firma „Max Nafthal“, tą pačią dieną ministrui atsiuntusi analogiško pobūdžio prašymą, ant kurio jokių vizų ir nurodymų jau nėra.

„Nurodydamas į firmos Nafthal ir Ko. prašymą ir aš nuolankiai prašau paliuosuoti mane nuo sumokėjimo mokesčių už miško stovėjimą miško uoste sumoje Lit. 3880,-Lit., kurią sumą iš manęs Klaipėdos Uosto Darbų Įstaiga reikalauja. Aš pereitų metų Lapkričio mėn. likvidavau, netekęs savo viso turto, mano įmonę, taip kad man šiandien nėra galima šitą sumą sumokėti. Ponas Finansų Ministeris, Ministeris Pirmininkas Petrulis pasikalbėjime su mano broliu, ponu Nathanu Nafthal, jam pažadėjo mano prašymą dėl paliuosavimo nuo sumokėjimo mokesčių užtarti“, – rašė kitas medienos versle besisukęs brolis, Max Nafthal.

Sulaukė tomis dienomis susisiekimo ministras prašymo ir iš Uosto direkcijos vadovo Tomo Noraus-Naruševičiaus. Jį inspiravo direkcijos sprendimas dėl sutarties su Lietuvos banku, norėjusiu uoste statyti savo sandėlį. „Atvira Klaipėda“ šiame cikle jau rašė, kad Tautų Sąjungos deleguotas direkcijos narys norvegas Yngvaras Kjelstrupas dėl to turėjo kitokią nuomonę nei kad direkcijos vadovas ir kitas jos narys Endriu Borchertas.

„Tautų Sąjungos atstovas, pasiliekant prie atskiros nuomonės ir pasiremiant konvencija, iškėlė klausimą apie Uosto žemės sklypų išnuomavimą tokiomis pačiomis išlygomis ir svetimtaučiams, aiškiai pabrėždamas tokių sutarčių netikslingumą. Ir jeigu dabar, kalbant apie Lietuvos Banką /vieną svarbiausių Lietuvos finansinių įstaigų/, buvo sunku apginti sutarties sąlygas, taip neprielankias Uosto vystimuisi, tai nėra ką sakyti apie panašias sutartis su privatinėmis įstaigomis. Turint omeny iškilusius ginčus su Tautų Sąjungos atstovu dėl pirmo kontrakto, aš permatau, kad mūsų griežtas reikalavimas, stovėti ant sudarytų dar keturių sutarčių pamato, prives ateityje Tautų Sąjungos atstovą laikytis reikalavimo, tokiais pačiais pamatais daryti sutartis su svetimšaliais, kas sudarytų skriaudą Uosto vystimuisi. Prašyčiau Vyriausybės šį klausimą persvarstyti ir suteikti žinią apie savo šiuo reikalu nusistatymą“, – rašė uosto vadovas.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą

Žymos: | | | | | | | | |

Komentarai (1):

Įrašo “Ministro Klaipėdos verslas nesugraudino ” komentarų : 1

  1. Ansis parašė:

    Įdomu, tik mažoka aplinkybių, kad suprast sprendimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

Grąžinamas žalias mirksintis šviesoforo signalas

Nuo lapkričio 1 d. visoje Lietuvoje žalias šviesoforo signalas prieš užsidegant geltonam turės mirksėti paskutines 2–4 sekundes, praneša Susisiekimo ministerija. ...
2026-09-14
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Nusprendė sumažinti locmanų gretas 

1925-ųjų liepos 11 d. Klaipėdos uosto direkcija ėmė svarstyti „uosto patobulinimo bei praplėtimo bendrąjį planą“, paruoštą Uosto valdybos. Tautų Sąjungos ...
2026-09-13
Skaityti daugiau

BNS

Patvirtinta Klaipėdos uosto pietinės dalies nuomos konkurso tvarka  (2)

Klaipėdoje išvažiuojamąjį posėdį surengusi Vyriausybė trečiadienį patvirtino jūrų uosto pietinės dalies teritorijos ar jos dalies nuomos konkurso tvarką. Susisiekimo ministerijos ...
2026-09-09
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This