Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-01-03 |
Nurimus emocijoms kreipiuosi į Jus, norėdama paviešinti vieną savo šeimos išgyventą patirtį. Per savo gyvenimą niekada nesu parašiusi jokio komentaro socialinėje erdvėje, tačiau kai ši situacija palietė mūsų vaiką, kai kovojome už jo gyvybę, o gydytojų abejingumas peržengė visas ribas, norime paviešinti ir įspėti kitus.
2025 metais besilaukdama 33 savaitę atvykau į Klaipėdos universiteto ligoninės akušerijos-ginekologijos priėmimo skyrių dėl to, jog nejaučiau vaisiaus judesių. Padarius echoskopą bendru gydytojų sprendimu buvo nutarta atlikti ekstra cezario pjūvį.
Po operacijos kūdikis buvo perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, kur prabuvo daugiau nei savaitę. Reanimacijoje gydytojai nuolat keitėsi, buvo viso labo tik viena gydytoja, kuri atsakydavo į kiekvieną užduotą klausimą, kuriai tikrai rūpėjo ir nuodugniai prižiūrėjo mūsų naujagimį (didžiausios padėkos jai). Kitų atsakymai dažniausia būdavo „nežinome“, „dar nežinome“, „palaukite“ ir taip be pabaigos. Arba mus pamatę išvis neprieidavo, nieko nepakomentuodavo, turėdavome „gaudyti“ patys. Daugiau informacijos gaudavome iš kūdikį slaugančių slaugytojų. Iki pat išrašymo iš ligoninės taip ir neatsakė į svarbiausius klausimus, tokius kaip: ar kūdikiui yra plaučių uždegimas? Buvo užsiminta, jog jis „gal“ yra, „gal“ progresuoja ir t.t.
Kūdikis gimė turėdamas anemiją, geležies atsargos buvo labai mažos. To pasekoje buvo reikalingas kraujo perpylimas, antibiotikai.
Kai viskas dėliojosi į vietas, daugiau nei po savaitės kūdikį perkėlė pas mus į palatą.
Pasibaigus dar vienai savaitei, buvo nutarta, jog jau būsime išrašyti į namus. Susidėjome visus daiktus, dieną prieš išsivežėme namo. Atėjus vaiką prižiūrinčiai gydytojai, pasirašėme dokumentus ir ruošemės palikti ligoninę. Gydytoja prieš išleisdama mūsų vaiko net neapžiūrėjo!
Pridedu tai, jog atėjus gydytojai buvome žodžiu informuoti, jog „galimai“ mūsų naujagimį po gimimo pasvėrė neteisingai – paklaida apie 500 g. Klausimas – kaip jie skaičiavo antibiotikų dozes? Kraujo perpylimus? Tai yra košmaras, nesuvokiama realybė…
Tačiau prieš išvykdami nusprendėme pasikeisti sauskelnes. Ir pamačius jų turinį, smogė lyg iš giedro dangaus – kraujas. Pakvietus slaugytoją, ji pasakė, jog kaltas apšvietimas, dėl to atrodo kaip kraujas. Tačiau atėjus gydytojai, kūdikis pradėjo čiurkšlėm tuštintis šviežiu krauju. Mūsų mažylis, kuris taip sunkiai kovojo ir jau buvo pradėjęs darytis aktyvesnis, tapo vos judantis, vangus. Buvo nuspręsta vėl keliauti į intensyvios terapijos skyrių. Ten ėjome kelis kartus maitinti. Tačiau nuojauta kuždėjo, jog čia nesibaigs gerai, reikia važiuoti į Kauno klinikas, nes šioje ligoninėje negauname jokių atsakymų.
Tą dieną dirbusi gydytoja ukrainietė bijojo prie mūsų prieiti, pasakyti, kas vyksta, koks gydymas taikomas, kokios pasekmės mūsų gali laukti, tiesiog sakė, jog lauktume. Šiai „gydytojai“ drąsiai galiu pasakyti: jūs nė iš tolo neverta gydytojo vardo!
O laukti mes nebegalėjome. Kai užsiminėme apie Kauno klinikas, jog norime vykti, buvo grubiai atsakyta, jog nėra reikalo! Laukite! O atsakymai tik kitą dieną! Vaikas su kiekvienu atėjimu darėsi vis silpnesnis, paėmus ant rankų pamaitinti, atrodė vis lengvesnis…
Slaugytojai užsiminėme, jog norime vykti į Kauną, o grįžę į palatą sulaukėme skambučio iš pačios centro vadovės, kuri tik ramino mus, jog lauktume ir kad dažniausiai tokios situacijos, tokie kraujavimai baigiasi gerai. Tačiau mes nebegalėjome laukti, nes mūsų vaikas silpo ant akių.
Kitą kartą nuėjus vėl prašėmės būti išvežti į Kauną, tačiau atsakymai liko tokie patys. Kol vyras nepradėjo kalbėti griežtai ir sakyti, jog arba išvežate su reanimobiliu, arba susirenkame viską ir išvežame patys, tol niekas nejudėjo.
Laimei, pagaliau tiesiogine to žodžio prasme IŠSIREIKALAVOME būti išvežti.
Juokinga? Absurdas? Spręsti patiems. Jūs paklausykite, kaip buvo atliekamas rentgenas mūsų naujagimiui… Susirinko 5-6 darbuotojos, atsivežė aparatą daryti rentgeną, nes prieš vežant vaiką į klinikas reikia nusiųsti į Kauną. Vyrui davė laikyti vaiką, tuo pačiu didžiausią lentą ir liepė nejudėti. Kol jis laikė, visos darbuotojos rėkavo viena ant kitos, nes nesuprato, ką kur spausti.
Nuvykus į Kauną buvome perspėti, jog rentgeną turės atlikti čia, kadangi Klaipėdos ligoninė negalėjo atsiųsti nuotraukos dėl techninių nesklandumų. Mano nuomone, ta nuotrauka išvis nebuvo padaryta.
Kol važiavome automagistrale į Kauną, atrodė širdis išlips lauk. Ar spėsime? Kaip jis dabar? Lindo pačios blogiausios mintys, kadangi prieš išvežant jis buvo labai silpnas…
Atvykus į Kauną situacija pradėjo darytis aiškesnė. Mums iškart buvo pasakyti variantai, kas gali būti, koks gydymas taikomas, gydytoja maloniai prisistatė ir jai papasakojus mūsų situaciją ji tik ramiai atsakė – džiaukitės, nes atvykote laiku. O kas būtų buvę, jei būtume atvykę kitą dieną? Ar išvis dar būtų buvę kam važiuoti?
Jau po paros mus informavo, jog mūsų vaikui naujagimių nekrozinis enterokolitas – tai sunki žarnyno liga, kai žarnyno sienelė užsidega, pažeidžiama ir gali pradėti nykti. Dažniausiai serga neišnešioti ar mažo svorio kūdikiai. Tuomet žarnynas nebesugeba normaliai virškinti, negalima maitinti motinos pienu ar mišiniu, reikalingas parenterinis maitinimas. Klaipėdoje aš beveik parą maitinau savo pienu, ko žūtbūt nebuvo galima daryti! Tačiau gydytojoms pritrūko kompetencijos tai nuspręsti, o tai galėjo kainuoti gyvybę.
Kas nutinka, jei negydoma laiku?
Žarnyno skylė (perforacija);
Kraujo užkrėtimas (sepsis);
Reikia skubios operacijos, kartais pašalinama dalis žarnyno;
Ilgalaikės pasekmės: prastas maisto pasisavinimas, lėtesnis augimas.
Gali būti mirtina.
Tai skubi būklė. Laiku gydant dauguma kūdikių pasveiksta, bet delsimas labai pavojingas!
Sužinojus diagnozę ir apkalbėję viską su gydytojais Kaune pasijautėme kaip žaibo trenkti. Kartu ir džiaugėmės, jog jau esame patikimose rankose, tačiau tuo pačiu buvo nesuvokiamas skausmas, kaip Klaipėdos gydytojai gali taip atsainiai žiūrėti į vos 2 kg sveriančio žmogaus gyvybę. Esame vis dar labai pikti, labai traumuoti šios patirties.
Prieš nutinkant šiai mūsų istorijai niekada nebūčiau pagalvojus, jog taip gali vykti, tai tiesiog atrodė nesuvokiama.
Baigiant noriu pasakyti, jog jei gimdymas sklandus ir nėra komplikacijų, gal ir galima gimdyti Klaipėdoje. Tačiau esant tam tikroms rizikoms, nieku gyvu nerekomenduoju! Jie tiesiog nesusitvarko su savo darbu, nėra suinteresuoti siųsti į kitas, profesionalesnes gydymo įstaigas, o kodėl taip, palieku spręsti jums.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Gydytojų algos tikrai yra geros, skųstis nereikia. Maža to kiekvienas specialistas dirbdamas KUL, dar laksto po dvi, tris privačias konsultacines poliklinikas. Privačių poliklinikų pacientus operuoja valstybinėse ligoninėse. Kodėl ne privačiose? Kur žiūri SAM?Kaip KUL gydytojai informuoja ligonius, tai jau straipsnio autorė labai gerai parašė.
Gal ligoninė ir tobulėja, bet po viszito pas ginekologę jau praėjo beveik pusmetis, bet blogas jausmas neužsimiršta. Faktiškai atėjusi su kamuojančia problema , buvau labai atmestinai „apžiūrėta” ir „nurašyta”. Tipo neverta kažką daryti, nes vėl pasikartos. (Tiesa atėjo konsultacija dvies, tai nesupratau kas yra kas). Gerai ,kad šeimos gydytojo patarta nuvykau kitoje gydymo istaigoje pas normalų specialistą.
Liko blogas (pakankamai jaunos gydytojos ) jausmas apie tikrai neatsakingą požiūrį į pacientą. Nes operacija būtina. Daug metų nesilankiau šioje ligoninėje dėl ypač blogo požiūrio į ligonius, tačiau daug naujų atėjusių gydytojų, kurie nuostabūs. Deja senų tradicijų janušonio ugdytiniai neatsikrato.
Klaipėdos ligoninės ir poliklinikos antiek sparčiai degraduoja, kad susidūrus su jų,, paslaugomis”peršasi mintis kad jie sugeba tik už procedūras pinigus iš lig. kasų nusirašyti ir žmogų pribaigti.. Gal kas žinot nuorodą kur galėčiau rast savo teisę visiškai,, nusiimti,, iš šeimos gydytojos įskaitos kadangi kai susirietęs ateini viena kart metuose pagalbos ne tik klausia,, ko atėję į,, bet ir pravarrius mokamus tyrimus išgirsti,, pas jus viskas gerai,, Ai tiesa, dar gauni gale nuskausminamųjų kuriuos ir be recepto gali nusipirkt
Užuojata naujagimio tėvams. Šių gydytojų vidutinis atlyginimas į rankas – 3969 EUR.
Normalus atlyginimas, o atsakomybė likusi janušoniška