Kiaulės išsivolioja purve – žino išprusęs kaimietis. O Klaipėdos miesto kiaulės savaitgaliais mėgsta voliotis prie Mumlaukio ežero, dar vadinamu Svijane, Aulaukiu, Svijone, Žvejone ir visaip kitaip.
Po bene kiekvieno savaitgalio prie šio ežerioko poilsiaujančios kiaulės kūrena ugnį, uliavoja, kriuksi, bliauna nešvankias dainuškas, teršia ir palieka krūvas šiukšlių ar sumeta jas į vandenį. Ko nepasakysi apie meškeriotojus, čia neršiančius kasryt ir savo turtelį mandagiai susirenkančius.
Niekas kiaulių netramdo, į tvartą nesuvaro – laukia, kol atsipenės. Arba kol miškas suliepsnos.
Todėl Spyglys siūlo dar kartą keisti ežero pavadinimą. Labiausiai, jo galva, tiktų darinys iš jau minėto pavadinimo Svijanė. Nes asocijuojasi su svajone arba svilėsiais. O slavams asocijuotųsi su kiaule (svinja).
Ko čia labai stebėtis ir piktintis. Iš pietinės miesto dalies atvažiuoja pailsėti nuo srutų smarvės (tai lyg ir iš tvarto) tai elgiasi „atitinkamai”.
Būtų čia Singapūras, gautų šimtatūkstantines baudas. Kaip aš nekenčiu tų nevalyvų mužikų!
O kas čia blogai? Juk laisvoj Lietuvoj gyvenam.
Turėtu buti perspėjimo ženklai kad bus atitikams bauda mužikai
Kamerą, stendą su informacija apie baudas. Siųsti dažniau patrukius
Palikite gyvūnus ramybėje. Jie niekuo dėti. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais
Miške dar ir ne tokių dvikiaulių yra. Krosiniai mocai, dviratininkai kurie ardo miško paklotę ir dar visi tie bataliono ir varžytuvių organizatoriai savo š…nuo medžių nenusirenka…
Prie miesto įvairi veikla yra neišvengiama, pėdsakus palieka bet kuris praėjęs ar pravažiavęs. Šiukšlinimas yra blogis ir nekultūros pavyzdys, jo neturi būti. Turi būti pašalintos visos žymos, jei varžybos arba veikla nebevyksta, jei dirbtinės kliūtys trasose nėra įteisintos, jos taip pa turi būti pašalintos. Tuo pačiu noriu pastebėti, kad jei po audros taką užverčia medžiai, žmonės tuoj padaro taką aplink. Tokiu atveju geriau pasistegti pšalinti kliūtį, išsagosime paklotę.
Kalba apie mėgėjus dviratininkus, krosiniais dviračiais dodeliu greičiu lakstančius ne dviračių takais, o miško paklote. Dar sustojančius pažiūrėti, ar gilios vėžės liko. Apie tuos, kuriems neužtenka poligonų ir žygius su ginklais išeinančių į mišką civilių gąsdint. Išdažiusių be jokio gailesčio visus medžius rodyklėmis, prikabinusių savo schemų.