Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-28 |
„Atvira Klaipėda“ baigia 2025-aisias vykdytą Medijų rėmimo fondo remtą projektą „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“, kurio metu pagal Lietuvos centriniame ir Klaipėdos regioniniame valstybės archyvuose saugomus dokumentus buvo rengiami pasakojimai apie tarpukario ir pokarinės Klaipėdos įvykius.
Paskutiniajame pokario istorijai skirtos ciklo dalies tekste – apie 1953-iaisis priimtus kadrinius sprendimus ir to laikotarpio kadrų politiką.
Baigiantis 1953-iųjų vasariui Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas nusprendė, kad jo pirmininko pavaduotojas Samsonas Ovanesovas Nikolajevičius yra vertas personalinės vietinės reikšmės 300 rublių dydžio pensijos. Tai metais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 684 rublius.
Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad draugas S. Ovanesovas jau turėjo 31 metų darbo stažą, nuo 1931-iųjų dirbo partinį, vėliau – vadovaujamąjį darbą, 1941-1945 m. dalyvavo kare, turėjo karinių apdovanojimų, o tuo metu jam jau buvo nustatytas invalidumas.
Tų metų balandžio viduryje per vieną dieną Vykdomasis komitetas priėmė keletą kadrinių sprendimų. Pirmuoju iš jų viešbučio „Baltija“ direktore paskyrė nepartinę rusę Verą Kuznecovą Aleksejevną, gimusią 1908 m. Kalinino srityje ir turėjusią 7 klasių išsilavinimą.
Kitu sprendimu Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininku buvo paskirtas partijai priklausęs, 1921 m. Gomelyje gimęs baltarusis Borisas Jelenevskis Nikolajevičius, turėjęs tik nepilną vidurinį išsilavinimą.
Vienintelis lietuviškas kadrinis tos dienos sprendimas buvo priimtas dėl 1912 m. Utenos apskrityje gimusios nepartinės Stanislavos Macijauskaitės. Keturias klases baigusi moteris buvo paskirta vyriausiąja Sveikatos skyriaus buhaltere.
Gegužės pradžioje Vykdomasis komitetas Kultūros ir poilsio parko direktoriumi nusprendė paskirti 1923 m. Šiaulių apskrityje gimusį nepartinį, vidurinį išsilavinimą turėjusį Antaną Jučkų. Sprendime buvo nurodyta, kad jis kultūrinio švietimo sferoje dirbo nuo 1952-ųjų gruodžio.
O po poros savaičių Vykdomasis komitetas nusprendė, kad prieš tris mėnesius personalinę pensiją gavęs S. Ovanesovas jau gali atlaisvinti šios institucijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Toks sprendimas buvo motyvuotas pavaduotojo liga.
Liepos pradžioje Vykdomasis komitetas nusprendė suformuoti Klaipėdos miesto architektūrinę komisiją, kurios paskirtis buvo „peržiūrėti miesto užstatymo ir gerbūvio darbų projektus ir apsvarstyti išskiriamus sklypus bei teritorijas naujoms statyboms“. Komisijos pirmininku buvo paskirtas vyriausiasis miesto architektas Kostas Černiauskas, o kitais nariais tapo Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Borisas Šijanovas, Klaipėdos tarprajoninio architektūros reikalų skyriaus viršininkas Albertas Cibas, Lietuvos komunistų partijos Miesto komiteto Pramonės skyriaus vedėjas drg. Fedotovas, Klaipėdos miesto komunalinio ūkio skyriaus viršininkas drg. Dovgan, Klaipėdos miesto sanitarinės inspekcijos viršininkas drg. Tichonas, Klaipėdos miesto priešgaisrinės tarnybos viršininkas drg. Belaševičius ir Klaipėdos miesto vietinės priešlėktuvinės gynybos tarnybos vyr. inžinierius drg. Dimitrevas.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas straipsnyje „Vykdomoji valdžia ir jos kadrų politika Klaipėdos mieste 1945-1957 metais“ rašo, kad patikimų nacionalinių kadrų protegavimo politika nuo pat 1945 m. buvo vienas iš Lietuvos komunistų partijos kadrų politikos uždavinių.
„I Klaipėdos partinės konferencijos nutarime randame tokią formuluotę: „Vykdant VII LKP(b) plenumo nutarimus, konferencija laiko esant būtina ryžtingai sustiprinti miesto įstaigų, organizacijų, įmonių aparatų apvalymą nuo nacionalistinių ir sukčiaujančių elementų, iškeliant į vadovaujančius postus patikrintus draugus, ypač vietinius lietuvių kadrus“. <…> Bandydami suvokti tokios nacionalinių kadrų skyrimo į vadovaujančius postus politikos prasmę, galime manyti, kad ji vykdyta pirmiausia propagandos sumetimais, kad iš SSRS atsiųsti specialistai ir vadovai neatrodytų kaip kolonizatoriai, rusifikatoriai ar pan., o būtų parodyta, kad patys lietuviai vadovauja savo krašto įmonėms ir įstaigoms, be to, akivaizdu, kad vietiniai kadrai geriau žinojo vietines sąlygas, išmanė krašto specifiką, papročius, galų gale – kalbą. Vis dėlto daugelis faktų rodo, kad iki 1953 m. nacionalinių kadrų politika vykdyta labai silpnai. Iš dalies tai paaiškintina tuo, kad iš įmonių, organizacijų, žinybų vadovų buvo reikalaujama narystės partijoje. Neretai pati narystė VKP(b) jau rodė asmenų patikimumą vadovaujančioms pareigoms užimti“, – rašo V. Safronovas.
Pasak jo, 1953 m. liepos 18 d. vykusio X Klaipėdos miesto komiteto plenumo metu MVD Lietuvos vandens baseino apsaugos skyriaus partinės organizacijos sekretorius Sova piktinosi, kad nacionalinius kadrus imta skirti vadovaujantis ne dalykiniais ar politiniais kriterijais, kaip to mokanti partija, bet tuo, kad jie esantys lietuviai.
„Mūsų gėdai, Klaipėdos mieste nacionalinių kadrų iškėlimas prasidėjo nuo autobusų iškabų ir kitų skelbimų gatvėse ir parduotuvėse rusų kalba keitimo į lietuviškas <…>. Vadovaujantys darbuotojai buvo pradėti keisti darbuotojais lietuviais. <…> Kai kurie draugai užmiršo rusų kalbą. Tokie apolitiniai veiksmai, be abejo, duodavo gerą dirvą buržuaziniam-nacionalistiniam elementui, kuris ėmė kelti galvą“, – piktinosi Sova.
„MVD miesto skyriaus viršininkas V. Gantarskis, pateikęs keletą pavyzdžių, konstatavo, kad Klaipėdoje „priešiški Berijos kėslai sukėlė antisovietines ir antirusiškas nuotaikas“. Visa tai patvirtina, kad plačiai proklamuota nacionalinių kadrų iškėlimo į vadovaujančius postus kampanija Klaipėdoje buvo suvokta pakankamai tiesmukai, kas sukėlė radikalius kadrų tautinės sudėties pokyčius“, – rašo istorikas.
Pasak jo, 1953-iųjų rugsėjį vykusios VIII miesto partinės konferencijos metu atvykusio iš Vilniaus LKP CK sekretoriaus Kazmiero Liaudžio akivaizdoje stambių miesto įmonių vadovai rusai turėjo pripažinti lietuvių kadrų potencialo stiprinimo būtinybę.
„Jūrų prekybos uosto viršininkas Fiodoras Fominas savikritiškai teigė: „Mes dar nepatenkinamai vykdome partijos nurodymus ruošdami ir iškeldami nacionalinius kadrus. Uoste dirba iki 500 lietuvių. Didžioji jų dalis – krovikai ir dirbantys įvairius kitus darbus. Bet mes dar neturime lietuvių vadovaujančiuose postuose. Šį trūkumą reikės pašalinti“. Valstybinio žvejybos tresto valdytojas K. Kulaženko tvirtino manąs, kad „miesto partijos komitetas turįs skirti daugiau dėmesio lietuvių vadovų ruošimui žvejybos pramonei“. Panašius siūlymus matome Baltijos laivų statyklos direktoriaus V. Majorovo kalboje: Mums siunčia [specialistus – V. S.] iš Taškento, Gorkio, Odesos, Nikolajevo, kai galima juos gauti vietoje. Jūreivystės mokykla ruošia gerus specialistus, bet iš 12 laivų statytojų mes gavome tik vieną lietuvį <…>. Miesto partijos komitetas turi įsikišti, kad mokykla ruoštų lietuvių tautybės specialistus“. Reziumuodamas K. Liaudis aiškiai pareiškė: „CK reikalauja, kad politinė veikla vyktų gimtąja kalba. Kad būtų ruošiami savi nacionaliniai kadrai“, – rašo V. Safronovas.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Внукам властников плевать на национальность будет
Lietuviams rusai labai patinka. Fb visi 95% lietuvių visi už rusus.
Это процент.
А на скважину пох мне. Дети родятся у властников. Люди меняются. Торчки сдохнут. И их внуки разберутся с водой. Щас совковые правят. После них их дети наркоманы. Внуки будут патриоты
Reikia palaikyti anti rusiškas ideologijas. Reikia nukreipti žmonių akis nuo realijų
Niekas ten pavardžių neskaičiuoja. Studentų kvotas brangias , šią realiją ant rusų meta 🙂
Ne. Tai brangiai finansuojama kvota.
Studentų kvotos tai. Finansavimas vyksta 3 šalių vaikams .
11 ukrainiečių finansavimą gavo. Lietuviai už borto nes ne nemokami yra.
Pi**ras rusiškas, va kas tu toks esi.