Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-02 |
Vakar su dideliu džiaugsmu ir ilgai laukta širdies pilnatve aplankiau Klaipėdos menininkės Vitalijos Šukšinaitės-Ratienės akvarelių parodą „Metų laikai“. Į šią parodą ėjau su smalsumu ir gražiu laukimu, tačiau tai, ką joje patyriau, pranoko paprastą apsilankymą meno erdvėje. Tai buvo susitikimas su kūryba, kurią norisi ne tik pamatyti, bet ir pajusti visa savo esybe. Čia metų laikai atsiveria ne tik spalvomis ir vaizdais – jie tarytum paliečia visus penkis mūsų pojūčius: vaizdą, garsą, kvapą, lytėjimą ir skonį. Kiekvienas iš jų savaip suskamba menininkės darbuose ir leidžia žiūrovui trumpam sustoti, atsigręžti į save ir prisiminti tai, kas galbūt buvo pamiršta.
Vitalijos akvarelėse gamta nėra vien gražus peizažas. Ji tampa gyva, kvėpuojanti ir nuolat besikeičianti. Vandens ir dažo santykis, spalvų susiliejimai, šviesos ir šešėlio žaismas kuria jausmą, kad prieš akis ne paveikslas, o akimirka, kuri tuoj pat gali pasikeisti. Vienur juntama pavasario gaiva ir bundančios gamtos pažadas, kitur – vasaros šiluma, rudens brandumas ar žiemos tyla. Tačiau kiekviename darbe slypi ir kažkas daugiau – žmogaus vidinis pasaulis. Autorės peizažai kyla ne vien iš natūros, bet iš atminties, pasąmonės ir vidinių būsenų. Todėl žvelgiant į juos galima atrasti ne tik menininkės išgyvenimus, bet ir savus – savo prisiminimus, išgyventas akimirkas, ilgesį, ramybę, laukimą ar tylų džiaugsmą.
Man ši paroda tapo ypatinga asmenine patirtimi. Buvo garbė ir didelė dovana visa tai pajusti pačiam – sustoti kasdienio gyvenimo skubėjime ir leisti sau tiesiog būti. Žvelgiant į kūrinius norėjosi ne skubėti nuo vieno darbo prie kito, o pabūti, įsižiūrėti, pajusti spalvą, jos nuotaiką, tylą tarp potėpių. Atrodė, kad kiekvienas paveikslas turi savo kvėpavimą ir savo istoriją. Kartais menas nekalba garsiai – jis kalba tyliai, per pojūtį, per prisiminimą, per tą sunkiai paaiškinamą jausmą, kuris atsiranda žiūrint į kūrinį ir staiga suprantant: „Aš tai jaučiau.“
Ypač gražu tai, kad pati menininkės kūrybinė kelionė taip pat susijusi su sugrįžimu į save. Po daugelio metų darbo interjero dizaino srityje akvarelės liejimas Vitalijai tapo terapijos forma, būdu sugrįžti į kūrybą kaip į gyvą, intuityvų procesą. Galbūt todėl šiuose darbuose tiek daug gyvybės, jautrumo ir tikro buvimo. Čia nėra vien siekio pavaizduoti gamtą – jaučiamas noras ją išgyventi. O metų laikų cikliškumas tampa gražia paralelė ir žmogaus gyvenimui: mes taip pat keičiamės, augame, žydime, brandiname savo patirtis, paleidžiame tai, kas baigėsi, ir vėl iš naujo pradedame.
„Metų laikai“ man pasirodė kaip kelionė ne tik per gamtą, bet ir per žmogaus vidų. Kelionė, kurioje nėra skubėjimo, kurioje galima prisiliesti prie savo prisiminimų, išgirsti savo tylą ir iš naujo pajusti tai, kas kasdienybėje kartais lieka nepastebėta. Tai paroda, kurią norisi ne tiesiog aplankyti, o išgyventi. Joje kiekvienas gali atrasti kažką sava – vienam tai gali būti vaikystės vasaros prisiminimas, kitam rudens kvapas, žiemos tyla ar pavasario laukimas. O gal tiesiog akimirka, kai sustoji ir supranti, kad grožis slypi ne tik tame, ką matome, bet ir tame, ką pajuntame savyje.
Todėl nuoširdžiai kviečiu nepraleisti šios parodos ir leisti sau pabūti joje. Leiskite akims matyti, ausims girdėti, prisiminimams sugrįžti, o širdžiai pajusti tai, ko kartais neįmanoma išreikšti žodžiais. Tegul „Metų laikai“ kiekvienam tampa sava, asmenine kelione per keturis gamtos ciklus ir penkis žmogaus pojūčius.
Vieta: Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla, Rumpiškės dvaro Profesionalių dailininkų galerija.
Paroda veiks iki lapkričio 30 d.
Nuoširdžiai dėkoju Vitalijai Šukšinaitei-Ratienei už šią jautrią ir prasmingą kelionę, už drąsą dalintis savo vidiniu pasauliu ir už kūrybą, kuri leidžia ne tik žiūrėti, bet ir jausti.
Tegul šie „Metų laikai“ dar ilgai išlieka akyse, mintyse ir širdyje.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą