Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-15 |
Nors dalis gyventojų vartojimo paskolas vertina atsargiai, kiti jas mato kaip praktišką sprendimą didesnėms išlaidoms, rodo naujausias „Norstat“ tyrimas. Apie tai, kam skolinasi Lietuvos gyventojai ir kas dalį jų vis dar stabdo, pasakoja „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.
Skolinasi praktiškiems poreikiams
Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinasi praktiškiems, kasdienio gyvenimo poreikiais. Didžiausia dalis vartojimo paskolą svarstytų būstui atnaujinti (27 proc.), kiek mažiau – automobiliui (26 proc.), rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Rečiau paskola būtų skiriama energetiniam efektyvumui (8 proc.), baldams ar buitinei technikai (7 proc.), o kelionėms ar asmeninėms šventėms ją rinktųsi vos keli.
„Šias tendencijas matome ir praktikoje – pavyzdžiui, kovo mėnesį vartojimo paskolų paklausa augo, palyginti su ramesniais sausio ir vasario mėnesiais. Tai galima sieti su sezoniškumu: po žiemos gyventojai imasi įgyvendinti pavasario planus – remontuoja ar atnaujina būstą, tvarkosi aplinką, investuoja į namų gerinimą ar perka sezoninę įrangą“, – sako R. Mylė.
Pasak jos, kartu auga ir paskolų sumos – vidutinė vartojimo paskola kovą siekė apie 8,8 tūkst. Eur ir buvo maždaug 10 proc. didesnė nei sausį–vasarį. Panašiai ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje vidutinė paskolos suma kovą siekė apie 7 tūkst. Eur, kai anksčiau 6,4 tūkst. Eur, o Estijoje – apie 9,4 tūkst. Eur, lyginant su 8,2 tūkst. Eur metų pradžioje.
„Vartojimo paskolą gyventojai dažniausiai pasitelkia kaip sprendimą reikalingoms, o ne spontaniškoms išlaidoms. Tai rodo, kad skolinamasi gana racionaliai – prireikus spręsti konkrečią situaciją arba investuoti į gyvenimo kokybę“, – sako „Luminor“ banko ekspertė.
Dalis skolintis nesiryžtų
Vis dėlto daugiau nei trečdalis gyventojų (36 proc.) nurodo, kad vartojimo paskolos apskritai nesvarstytų. Vienos dažniausių priežasčių – nenoras turėti finansinių įsipareigojimų (37 proc.) bei mokėti palūkanų (36 proc.). Pasak ekspertės, tai gali rodyti tiek atsargų požiūrį, tiek gajus stereotipus apie skolinimąsi.
„Normalu, kad kai kurie paskolas sieja su finansiniais sunkumais ir jų vengia. Neigiamą požiūrį gali lemti ankstesnės patirtys, emocinio raštingumo lygis, nepasitikėjimas finansų rinka, kiti faktoriai. Tačiau dažniausiai pati paskola nėra nei vaistas, nei nuodas – viskas priklauso nuo to, kaip ir kokiam tikslui skolinamės“, – teigia R. Mylė.
Paskola yra įrankis
Tam, kad paskola netaptų našta, ji turėtų būti apsvarstyta ir imama ne spontaniškai, o įvertinus ilgalaikes pasekmes. Kitu atveju net ir nedidelė pinigų suma gali tapti ilgalaike finansine našta, kuri ribos galimybes bei trukdys kelti naujus tikslus.
„Skolintis normalu, tačiau paskola turėtų padėti išspręsti situaciją šiandien nesukurdama finansinių problemų rytoj. Tai įrankis, todėl suplanuokite, kaip jį panaudosite ir kaip jis paveiks jūsų mėnesio biudžetą. Taip pat pagalvokite, ar galėsite paskolą įveikti net aplinkybėms pasikeitus – pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms ar atsiradus papildomoms išlaidoms“, – aiškina R. Mylė.
Ji priduria, kad geriausia apsauga nuo netikėtų finansinių situacijų išlieka finansinė pagalvė. Apklausos duomenimis, ją turi sukaupę tik 13 proc. gyventojų.
„Idealiu atveju verta turėti bent trijų mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupų rezervą. Jis leidžia ramiau reaguoti į netikėtumus ir suteikia daugiau laiko priimti apgalvotus sprendimus. Tuomet neplanuotos išlaidos nesukels finansinės įtampos, o skolintis teks tik išskirtiniais atvejais“, – pažymi ekspertė.
INFORMACIJA
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą