UAB „Altransma“, jos vadovui bei vieninteliam akcininkui Albertui Markauskui ir buvusiam „Ecoservise Klaipėda“ vadovui Laimonui Žemaičiui prokurorų pareikšti kaltinimai dėl neteisėto naudojimosi neatlygintinais keltų leidimais buvo be pagrindo.

Kaltinamuosius iš pradžių buvo nuteisęs ir Klaipėdos apylinkės teismas („Ecoservise Klaipėda“ logistikos vadovas Rimantas Strakšys buvo išteisintas), ir apeliacinė instancija, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nurodžius bylą apygardos teisme nagrinėti iš naujo, buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis. Dabar jau antrą kartą prie šios bylos sugrįžęs LAT konstatavo, kad išteisinimas yra pagrįstas.

Rimantas Strakšys (pirmas iš kairės), Laimonas Žemaitis (antras iš kairės) ir Albertas Markauskas (dešinėje) su savo byla turėjo du kartus nukeliauti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Martyno Vainoriaus nuotr.

Minėtiesiems asmenimis ir bendrovei buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. Teisėsaugininkai įtarinėjo, kad transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos daugiau nei metus.

Anot kaltinimų, L. Žemaitis ir R. Strakšys 2017 metų pradžioje ėmėsi ieškoti įmonės, kuri galėtų iš Neringos išvežti užterštą gruntą. Įtarta, kad šiam darbui suradus „Altransma“, verslininkai ieškojo būdų, kaip sutaupyti. Tada esą buvo pasirašytos kelios neatlygintinos automobilių panaudos sutartys su buveinę ir Neringoje turėjusia „Ecoservise Klaipėda“ – taip buvo išvengta būtinybės kiekvieną kartą mokėti beveik 80 eurų siekiančio vienkartinio persikėlimo keltais mokesčio kroviniams automobiliams ir 58 eurų nustatyto mokesčio priekaboms ir puspriekabėms. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, anot prokuratūros, leido įtarti, kad per daugiau nei metus į Kuršių neriją iš viso keltasi 325 kartus ir nesumokėta 24 881 Eur.

Klaipėdos apylinkės teismas dar  2019 m. gegužę A. Markauską buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo paskirdamas jam 10 000 Eur baudą. Jo vadovaujamai bendrovei už tokias pat veikas buvo skirta 12 500 Eur bauda. L. Žemaičiui, nuteistam pagal tuos pačius straipsnius, buvo skirta 10 000 Eur bauda. Iš „Altransmos” ir abiejų vyrų Lietuvos automobilių kelių direkcijai solidariai buvo priteista 16 197 Eur turtinės žalos – 8 684 Eur žalą „Altransma” buvo atlyginusi savanoriškai, nes A. Markauskas buvo pripažinęs, jog su tokiais leidimais teikė paslaugas ir kitiems užsakovams bei iš to turėjo turtinės naudos.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalį atmetė ir visų nuteistųjų, ir prokuratūros skundus, tačiau LAT nutartimi pernai balandį buvo panaikintas toks nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tada jau Klaipėdos apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, po kurio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis kreipėsi į LAT.

Atmesdamas šį kasacinį skundą LAT pabrėžė, jog visus tariamus pažeidimus prokuroras nurodo deklaratyviai, o visus argumentus grindžia tik netinkamu įrodymų vertinimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis.

„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisino pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Markauską, L. Žemaitį ir UAB „Altransma“, priešingai nei teigia kasatorius, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai”, – rašoma nutartyje, kurią priėmė teisėjai Tomas Šeškauskas, Alvydas Pikelis ir Artūras Ridikas.

Šis bylinėjimosi procesas L. Žemaičiui, ko gero, kainavo politinę karjerą – 2019-ųjų kovą, po savivaldos rinkimų, Visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“ buvo išplatinęs pranešimą, kuriame informavo, jog sudarė koaliciją ir į Savivaldybės administracijos vadovus bus siūlomas L. Žemaitis. Mero rinkimus Kretingos rajone laimėjęs Antanas Kalnius tada tikino, kad tik iš „Atviros Klaipėdos” žurnalisto sužinojo, jog L. Žemaitis teisiamas tokioje byloje.  Vėliau daugumą suformavę Kretingos politikai persigalvojo ir į administracijos direktoriaus postą buvo pasiūlyta bei patvirtinta klaipėdietė Jolanta Girdvainė.