Klaipėdoje – prasti vaikų skiepijimo rodikliai

Atvira Klaipėda 2026-08-17

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento duomenimis, 2025 metais vaikų skiepijimo apimtys Klaipėdoje nesiekė rekomenduojamų 90–95 proc. nė vienoje iš 11 vertintų pozicijų. 2025 metais uostamiestyje liko nepaskiepyti 25 proc. vaikų. Tokia pati situacija buvo ir 2024 metais.

2025 metų duomenimis, daugiausia vaikų – 46 proc. dvylikamečių – nebuvo paskiepyta nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Taip pat nemažai vaikų negavo kitų privalomų vakcinų:

• nuo B tipo meningokokinės infekcijos nepaskiepyti liko 39 proc. vienerių metų vaikų;
• nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) 7 metų amžiaus grupėje nepaskiepyti liko 24 proc. vaikų;
• pirmosios MMR vakcinos dozės negavo 20 proc. dvejų metų vaikų;
• sustiprinančiosios dozės nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito negavo 23 proc. septynerių metų vaikų;
• nuo difterijos, stabligės ir kokliušo sustiprinančiąją dozę 16 metų amžiaus grupėje praleido 18 proc. vaikų.

Mažesnių vaikų skiepijimo apimtys taip pat kelia susirūpinimą. Nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzaeinfekcijos liko nepaskiepyti 19 proc., nuo pneumokokinės infekcijos – 32 proc. vienerių metų vaikų. Nuo rotavirusinės infekcijos nepaskiepyti 33 proc. kūdikių, nuo tuberkuliozės ir hepatito B atitinkamai nepaskiepyti liko kiek daugiau nei 10 ir 11 proc. kūdikių.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti pakankamą bendruomenės apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų, rekomenduojama, kad skiepijimo apimtys siektų 90–95 proc. Klaipėdoje 2025 metais šie rodikliai nebuvo pasiekti nė vienoje vertintoje vakcinacijos pozicijoje ir beveik nepakito lyginant su ankstesniais metais.

Pavyzdžiui, pirmąja tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina pernai buvo paskiepyta 80 proc. 2 metų vaikų (2024 m. – 80 proc.), o antrąja doze – 76 proc. 7 metų vaikų (2024 m. – 76 proc.). Mažiausiai vaikų pernai paskiepyta nuo žmogaus papilomos viruso (54 proc.), daugiausiai – nuo tuberkuliozės (89,9 proc.). 2024 m. skiepijimo šiomis vakcinomis apimtys siekė atitinkamai 54 proc. ir 90,7 proc.

Specialistai primena, kad situacija, kai bendruomenėje yra daug nepaskiepytų žmonių, didina užkrečiamųjų ligų protrūkių riziką. Kad tokios ligos nėra vien praeities problema, rodo ir šalies statistika. 2025 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 188 kokliušo, 11 tymų, 32 epideminio parotito ir vienas difterijos atvejis. Taip pat registruota 369 pneumokokinės infekcijos ir 210 Haemophilus influenzae infekcijos atvejų.

Efektyviausia šių infekcijų kontrolės priemonė išlieka skiepai.

INFORMACIJA

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Jei vaikai dėl tam tikrų priežasčių nebuvo paskiepyti laiku, jiems gali būti sudaromas individualus skiepijimų planas, siekiant „pasivyti“ pagal skiepijimo schemą rekomenduojamus skiepus ir užtikrinti reikiamą apsaugą. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti