Kūdikiai vynioti į neišdžiovintus skalbinius 

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2026-10-03

1953-iųjų Klaipėdos miesto valdžios dokumentai, dabar saugomi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, liudija, jog tuo metu gana striuka buvo ne tik ligoniams, bet ir patiems mažiausiems klaipėdiečiams, kuriems reikėjo nuolatinės specialistų priežiūros.

1953 m. rugsėjo pabaigoje Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas, išklausęs Kūdikių namų vyr. gydytojo Sajenko pranešimą, konstatavo, kad auklėjamasis darbas šioje įstaigoje lyginant su praėjusiais metais pagerėjo, „kadrai užpildyti pilnumoje“, „patalpų, kur randasi kūdikiai, sanitarinis stovis patenkinamas“, aprūpinimas maistu irgi buvo patenkinamas. „Kūdikių namuose suorganizuota atskira grupė kūdikių, sergančių chronine dizenterijos forma. Suorganizuota lietuvių ir rusų grupės. Kuru Kūdikių namai aprūpinti pilnumoje“, – kitus teigiamus pasiekimus išvardijo miesto valdžia ir, kaip įprasta tiems laikams, toliau savo sprendime perėjo prie negerovių dėstymo.

Pirmiausia buvo akcentuota, kad Kūdikių namų patalpos buvo „vasarinio tipo“, o tik praėjusiais metais suremontuotos krosnys nuo „per didelio apkrovimo kūrenant“ perdegė ir vėl reikėjo skubaus jų remonto.

„Jaunesnės grupės kūdikių namų pastato stogas kiauras ir esant lietingam orui, sunkiasi vanduo. Iki šiol vykdytas virtuvės pastato remontas atliktas nekokybiškai. Darbams vadovavęs Laivų remonto dirbtuvių inžinierius drg. Nosovas nesąžiningai atliko jam patikėtas pareigas ir jo atliktas remontas reikalingas skubaus ištaisymo. Kūdikių namų skalbykla randasi blogose, nepritaikintose patalpose. Skalbinių džiovykla netinkama ir komisija, tikrindama kūdikių namus, rado, kad kūdikiai vyniojami į neišdžiovintus skalbinius. Taip pat iki šiol pasitaiko darbo drausmės pažeidimų iš žemesniojo iš vidurinių med. personalo pusės. Girulių Kūdikių namų darbuotojų kolektyvas dar nepilnai įsijungęs į visuomeninį darbą, nors tam labai trugdo nebuvimas gyvenamųjų patalpų medicinos personalui ir didelė dalis yra verčiama kasdien važinėti Klaipėdon“, – dėstyta sprendime.

1953-ieji. Klaipėdos vaikų ligoninės I konsultacijos vedėja gydytoja Školnikova atlieka profilaktinę kūdikio apžiūrą. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotrauka

Siekdama pataisyti padėtį miesto valdžia nusprendė skirti įstaigos pastato kapitaliniam remontui 10 tūkst. rublių. Šiuo pinigus ji nusprendė surinkti „sumažindama kreditus“. Nuo ligoninių nurėžta 1500, gydymo punktų – 2000, felčerių – 1500, gimdymo namų – 5000 rublių. Vyr. gydytojas įpareigotas pirmiausiai suremontuoti krosnis, stogą ir skalbyklos patalpas.

„Sustiprinti darbuotojų darbo drausmę, dažniau šaukti gamybinius pasitarimus, keliant juose darbo drausmės laužytojus. Pagerinti kūdikių auklėjamąjį darbą įsigyjant žaidimams priemonių ir sudarant tinkamą dienos darbo rėžimą. Neleisti, kad būtų naudojami neišdžiovinti skalbiniai, o taip pat atidžiai tikrinti patalpų sanitarinį stovį ir kūdikių svorį“, – sprendime buvo išdėtyti ir kiti nurodymai įstaigos vadovui.

Tai pat Vykdomasis komitetas pasiūlė Kūdikių namų globos Tarybai ir šefuojančioms organizacijoms talkos būdu įrengti džiovyklos ir skalbyklos patalpas, o nesąžiningai remonto darbus organizavęs inžinierius Nosovas buvo perduotas baudžiamon atsakomybėn.

Tą rudenį Vykdomasis komitetas dar sureagavo ir į „sunkią Tuberkuliozės dispanserio darbo padėtį“ bei tai, kad nebuvo galima jo išplėsti, kas lemdavo „daugybinius atsisakymus hospitalizuoti asmenis, kuriems reikėjo skubios pagalbos“. Tad „siekiant sukurti normalias sąlygas sergančiųjų tuberkulioze gydymui“ miesto valdžia nusprendė įvykdyti pastatų mainus tarp miesto karinio komisariato ir dispanserio.

„Likvidavus srities karinį komisariatą, kurio pastatas išnaudojamas 40% Tuberkuliozės dispanserio patalpas Julius Janonio g., kurių plotas 482 kv. metrai, perduoti miesto kariniam komisariatui. <…> Buvusio srities ir miesto karinio komisariato pastato, esančio Vytauto g. 18, perduoti į Klaipėdos tuberkuliozės dispanserio balansą“, – nusprendė Vykdomasis komitetas ir kreipėsi į Lietuvos TSR ministrų tarybą prašydamas įpareigoti respublikos karo komisarą generolą majorą Macijauską atlikti tokius mainus.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą

Žymos: | | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Tuberkuliozė – rimtas iššūkis Klaipėdai 

„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ toliau pasakoja apie tai, kas dėjosi miesto sveikatos srityje 1953-1954 metais. Vienas ...
2026-10-10
Skaityti daugiau

Primiršta Klaipėda

„Atvira Klaipėda“ pasakos apie primirštą Klaipėdą  (1)

Nuo šio penktadienio „Atviroje Klaipėdoje“ bus galima rasti dar daugiau rašinių apie mūsų miesto istoriją. Šįkart – naujausių laikų. Startuos ...
2026-10-08
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Dėl bažnyčios kreipėsi į teismą 

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčiai praėjus 36 metams po to, kai pirmoji jau nepriklausomos Lietuvos uostamiesčio Taryba grąžino jai Vytauto gatvėje ...
2026-10-05
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This