Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-11 |
Prieš šimtą metų, likus kelioms dienoms iki pirmųjų Klaipėdos krašto seimelio rinkimų, anot pirmojo šios teritorijos gubernatoriaus Jono Polovinsko-Budrio, dėl agresyvaus vietos vokiečių veikimo lietuviai „nustojo lygsvaros“ ir jau buvo patikėję, jog kraštas grįžta Vokietijon.
J. Polovinskas-Budrys 1925 m. spalio 16-ąją savo dienoraštyje pažymėjo, kad Vokietijos generalinis konsulas Bruno von Mudra „viename privačiame name iškėlė tostą už susijungimą Klaipėdos Krašto su Vokietija“. „Smulkmenos šio žygio praneštos ponui Ministeriui Pirmininkui atatinkamiems žygiams“, – rašė gubernatorius.
J. Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje tądien aprašė ir išvakarėse Šaulių name (dabar – Klaipėdos koncertų salė) vykusį vietos lietuvių įkurtos Autonomijos sąjungos agitacinį renginį.
„Einheitsfrontas mobilizavo daug jaunuomenės ir darbininką, kurie užpildė salę ir nedavė kalbėti. Prasidedant kalbai iškildavo lermas: kaip šunų lojimas, avių bliovimas arba dainavimas „Deutschlend über alles“. Krašto policija su savo Direktorium priešaky mėgino įvesti tvarką, bet tai jiems sunkiai sakėsi: vienus išveda kiti tą patį pradeda kitam gale. Valst. pol. nustatė, kad tarpe dainuojančių buvo muitinės valdininkas Sander bei pašto valdininkas Burkant. Šią dieną pareikalavau iš jų viršininkų abiejų paliuosavimo iš tarybos. Muitinėje jau išpildyta“, – rašė gubernatorius.
Pasak jo, „po įtekme vokiečių organizuoto, planingo veikimo lietuviai nustojo lygsvaros ir susidarė panieka“.
„Vakar vakare prasiplatino gandai, kad jau atėjo vokiečiai. Rubežių perėjo palei Rambyną. Žinoma, jeigu kas nors panašaus įvyktų, man būtą pranešta. Patikrinus pasirodė, kad Pagėgių-Panemunės rajone nieko įtartino ant rubežiaus nepatėmyta“, – dėstė J. Polovinskas-Budrys.
Tą pačią dieną jis rašė, kad krašto Direktorija vienbalsiai nutarė „iškelti disciplinarią bylą prieš Vyresnįjį Burmistrą Grabovą ir Miesto patarėją De la Chaux už išbraukimą Lietuvos piliečių /D. Lietuvos/ iš rinkikų sąrašo, skaitant jog jie privalėjo vadovautis tik 2β Rinkimų įstatymo, o ne Konvencijos“.
„Mano nuomone, kad disciplinarė byla liks be pasekmių, bet kadangi per tai šiek tiek užteršiama Grabovo asmens byla kaipo valdininko, tai iš to visgi bus pliusas, kad Grabovas greičiau išvyks Vokietijon, nes jis prie to ruošiasi“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Visgi gubernatorius buvo pernelyg optimistiškas – jo paties Klaipėdos krašte neliko kur kas greičiau nei vyriausiojo burmistro. Tik 1930 m. lapkričio 2 d. įvyko „nepaprastas uždaras Klaipėdos miesto tarybos posėdis“, skirtas atsisveikinti su R. Grabovu, kuris gavo burmistro vietą Rostoko mieste.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija“ rašo, kad autonomiją turėjusiame Klaipėdos krašte savivaldą reglamentavę Lietuvos įstatymai negaliojo. Miesto valdymo srityje ir toliau remtasi principais, kadaise įvestais Prūsijos teise.
„Tai pasakytina ir apie valdžių atskyrimo principą, taikomą komunalinei savivaldai. Iš karjeros valdininkų sudarytas magistratas su jam pavaldžiu tarnautojų korpusu toliau atliko vykdomosios valdžios funkcijas – tiek pavestąsias jam aukštesnės valdžios (policija, civilinė metrikacija ir kt.), tiek ir numatytąsias miesto delegatų susirinkimo. Magistratą sudarė vyriausiasis burmistras, burmistras, du apmokami ir aštuoni neapmokami tarėjai“, – rašo V. Safronovas.
Pasak jo, R. Grabovas (1885-1945) buvo iš Pomeranijos kilęs jurispridencijos daktaras, 1909 m. apgynęs disertaciją Graifsvaldo universitete. Į Klaipėdą jis atvyko iš Štetino. 1917-1919 m. ėjo burmistro pareigas, iš jų buvo paskirtas vyriausiuoju burmistru. R. Grabovas buvo vienas iš Volkspartei steigėjų.
1926-1927 m. R. Grabovas dar buvo ir III Lietuvos Seimo narys, dirbo Finansų ir biudžeto komisijoje. Kadangi nemokėjo lietuvių kalbos, Seime neturėjo galimybės reikšti savo pozicijos svarstant priimamus įstatymus ir kitus teisės aktų projektus.
„Posėdy dalyvavo beveik visi miesto tarybos nariai, miesto patarėjai ir magistrato vaidininkai. Tarybos pirmininkas Pierachas pasakė atsisveikinimo kalbą, kurioj pažymėjo, kad dr. Grabovas išbuvo Klaipėdos miesto burmistru daugiau kaip 12 metų. Dr. Grabovas padėkojo visiems savo bendradarbiams už solidarumą miesto tvarkymo darbe. Tą pat vakarą dr. Grabovui buvo surengtos išleistuvės“, – apie ilgamečio vyriausiojo burmistro atsisveikinimą su Klaipėda 1930 m. lapkritį rašė „Lietuvos aidas”.
Rostoke R. Grabovo kaip burmistro karjera nebuvo tokia ilga kaip Klaipėdoje – po Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. jis buvo priverstas apleisti pareigas dėl to, kad nepriklausė Nacionalsocialistų partijai. Nuo 1935 m. balandžio iki mirties jis ėjo patarėjo pareigas miesto valdyboje. 1945 m. gegužės 2 d. kartu su žmona nusižudė, kai Rostoką okupavo Raudonoji armija.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą