Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-09 |
„Uostas visai nepritaikintas“, – negailestingai daugiau nei prieš šimtą metų konstatavo verslininkai, kurių nuomonę panoro išgirsti Klaipėdos uosto veikimo sąlygų ištyrimo komisija.

1925 m. kovo 1-ąją Klaipėdos miesto statybos skyriuje surengtame posėdyje ši komisija detalizavo, kad „tuojau reikalingas žiemos uosto išplėtimas“, taip pat reikia šalia uosto išplėsti geležinkelių prekių stotis ir muitinės sandėlius bei skubiai įrengti „elevatorį, šaldytuvus, tranzito sandėlius“.
Dar kartą ši komisija susirinko kovo 4-ąją Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus bute. Šio posėdžio metu bankų atstovai išdėstė nuomonę, kad uosto apyvartai ir vystymuisi trukdė „didelė pinigų apyvartoje stoka“. Nurodyta, kad tuo metu bankų kreditai sudarė vos 1% prieškarinio dydžio.
„Dėl pinigų stokos negalima finansuoti prekybą, todėl Lietuvos pirkliai nesuperka užsienyje didesnių partijų, o priversti pirkti Karaliaučiuje ir Liepojuje iš tų sandėlių, kurie ten yra. Tuo būdu tokios prekės kaip: silkės, cukrus eina ne pro Klaipėdą“, – išdėstyta posėdžio protokole.
Jame taip pat buvo nurodyta, kad kreditų palūkanos Klaipėdoje buvo beveik dvigubai didesnės nei Liepojoje ir Karaliaučiuje.
„Laivininkystė nėra palaikoma kreditu, todėl garlaivių savininkai negali naudoti savo kapitalus paverstus laivais“, – išdėstyta protokole ir pasiūlyta Lietuvos bankui mažiau pačiam užsiiminėti operacijomis, „ypač lombardavimo“, ir geriau kredituoti privačius bankus taip reguliuojant jų veikimą.
Dar vienas, ir, ko gero, paskutinis šios komisijos posėdis (daugiau jos protokolų Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomoje byloje nėra) buvo surengtas dar tą pačią dieną Klaipėdos apygardos teismo salėje. Jam pirmininkavo Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Endriu Borchertas, nuo 1924-ųjų spalio 15 d. deleguotas į Uosto direkciją.
Posėdyje dalyvavęs konsulas, prekybininkas Louis Jahn prašė „uosto stovio pagerinimui paskubinti pravesti gelžkelį Šiauliai – Telšiai – Klaipėda ir atidengti judėjimą nevėliau 1926 m.“.
„Stoka Klaipėdoje pinigų viską trukdo, žinoma, ir uostui neduoda plėstis, intensyviai neina per Klaipėdą krovinių eksportas ir importas, prisitaikinant uosto naujiems uždaviniams. Lietuvių eksportas-importas krypsta Liepojun ir Karaliaučiun, kur ten sąlygos patogesnės, ypač kredito žvilgsniu. <..> Lietuvos Banko Skyrius Klaipėdoje reikalingoms kredito įstaigoms ir asmenims labai taupiai teikia kredito ir žymus interesantų skaičius negauna visiškai kredito. Norint uosto veikimą išplėsti reikia būtinai gausiai kredituoti laivininkystę (Redereien) ir prekes, duodant galimybės ir privatiems bankams užganėdinti savo klientus. <…> Reikia kreipti ypatingos domės į miško eksportą. Seniau Klaipėda išveždavo miško daugiau negu Hamburgas, dabar labai sumažėjo. Reikia kreipti domės ir į įstaigų aparatų lankstumą, suprastinimą. Pavyzdžiui Uosto Administracija yra perplati viršenybės žvilgsniu, nes yra uosto direktorius, uosto darbų viršininkas, locų vadas, uosto inspektorius, o dabar virš to viso bus dar Uosto Direkcija iš 3-jų direktorių su raštine. Kad nesusipratimų nebūtų, pageidaujama prie Uosto, kaip prieš karą buvo, Komisija iš uosto atstovo, locų komandos, laivininkų atstovo ir 2 pirklių. Su pačio uosto išplėtimo darbais nereikėtų labai skubėti, nes galima apsirikti; daryti tik tą, ką gyvenimas šiandieną reikalauja“, – protokole išdėstyta konsulo-verslininko pozicija.
Anot protokolo, „eksporteris Schaskolsky“ nurodė, kad uostas „visai nepritaikintas, neturi tinkamų eksportui-importui reikalingų įrengimų, išskiriant medžio eksportui“. Anot jo, eksporto reikalams būtinai turėjo būti „tuojaus dar įrengtas bent vienas sandėlis“.
Kiti posėdžio dalyviai pažymėjo, kad prekybai ir ypač eksportui kenkė pašto vėlavimas – „vaštaraščiai ir kiti paštu siunčiami pranešimai tą pačią dieną, kaip kroviniai vagonų, dažnai yra gaunami bent 1 dieną vėliau, negu ateina Klaipėdon vagonai su prekėmis“.
Bankų atstovai šio posėdžio metu pakartojo, kad Klaipėdos finansinėse įstaigose „jaučiama didelė pinigų stoka, kad Lietuvos bankas iki šiol labai mažai kredituoja“. „Bankai be darbo, negali patenkinti savo klientų, todėl transporto kreditavimas ir prekių lombardavimas bemaž negalimas, importas–eksportas per Klaipėdos uostą neina; jis krypsta ten – Liepojun – Karaliaučiun, kur geriau finansuojamas. Jei Lietuvos Bankas pradės privačius bankus daugiau kredituoti, tai jie galės savo operacijas Klaipėdoje plėsti uosto gerovės pusėn ir uosto veikimas tikrai kils – sustiprės“, – išdėstyta jų pozicija.
Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus direktorius Česlovas Landsbergis savo ruožtu paaiškino, kad eksportui kredituoti „jis turįs kart-blanche ir sulig galimybės tą daro, lombarduojamos prekės (miško medžiagą, javus ir tt.) ir dalinai laivininkystė“.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą