Klaipėdos uosto ryšiai su Suomija: nuo krovinių iki tvarios laivybos

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2026-09-04

Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai sieja su bemaž 70 pasaulio valstybių. Skandinavija yra viena iš ypač svarbių Lietuvos pramonės eksporto ir importo rinkų, o Klaipėdos uostas sudaro sąlygas patogiai pasiekti Šiaurės Europos valstybes. Siekiant stiprinti Klaipėdos uosto bendradarbiavimą su Suomija, ši valstybė vertinama ne tik kaip svarbi krovinių rinka, bet ir kaip aktyviai žaliosios energetikos projektus vystanti bei tvarios laivybos koridorius skatinanti partnerė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Suomijos ambasadorius Lietuvoje Jaakko Lehtovirta. Klaipėdos uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uoste apsilankiusiam Suomijos ambasadoriui Lietuvoje Jaakko Lehtovirtai pristatyta Klaipėdos uosto veikla, vystomi infrastruktūros bei žalieji projektai, aptartos glaudesnio bendradarbiavimo kryptys.

„Šiandien krovinių srautas su Suomija sudaro apie 2 proc. bendros Klaipėdos uosto krovos – daugiausiai tai naftos produktai, mediena, trąšos bei žemės ūkio produkcija. Ši valstybė mums svarbi ne tik kaip krovinių rinka. Su Suomijos uostais bendradarbiaujame kurdami žaliuosius laivybos koridorius, prisidedančius prie CO2 emisijų mažinimo. Taip pat kartu su partneriais, tarp kurių ir Suomijos atstovai, vertinome uosto pasirengimą ateityje teikti žaliojo metanolio bunkeriavimo paslaugas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uostas kartu su dar penkiais Europos uostais, tarp kurių ir Helsinkio bei Haminos ir Kotkos uostai, yra pasirašę bendradarbiavimo memorandumą su Singapūro laivybos įmone „X-Press Feeders“ bei įsipareigoję drauge skatinti tvarios laivybos plėtrą Šiaurės ir Baltijos jūrose, kuriant žaliuosius laivybos koridorius. Nuo 2024 m. į Klaipėdos uostą atvyksta žaliuoju metanoliu varomi laivai.

Tvarios laivybos sprendimų ieškoma ir kartu su partneriais iš įvairių valstybių, tarp jų ir Suomijos, dalyvaujant projekte „H2Deri@BSP“, kurio tikslas – spartinti vandenilio pagrindu pagamintų degalų naudojimą ir ieškoti galimybių pereiti prie nulinės emisijos laivybos.

Suomija taip pat didelį dėmesį skiria tvariai laivybai. Beje, net 95,2 % Suomijos užsienio prekybos vyksta būtent jūra. Pernai per Suomijos uostus gabenta 90,2 mln. t krovinių.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Klaipėdos uosto gyvenimą galima stebėti ir skaitmeninėje erdvėje

Kiekvienas į Klaipėdos uostą įplaukiantis laivas, terminaluose vykstantys krovos procesai, projektuojamos ar statomos naujos krantinės – visa tai ir dar ...
2026-10-16
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Klaipėdos uostas pristatomas didžiausioje parodoje Centrinėje Azijoje

Klaipėdos uostas, jo galimybės ir perspektyvos pristatomos didžiausiu logistikos ir transporto renginiu Centrinėje Azijoje laikomoje parodoje „TransLogistica Kazachstan 2026“. 16-ą ...
2026-10-15
Skaityti daugiau

BNS

Siūloma leisti Klaipėdos uostui beveik nemokėti dividendų

Susisiekimo ministerija siūlo valstybės valdomam Klaipėdos jūrų uostui trejus metus – 2027–2029-aisiais – beveik nemokėti dividendų, o uždirbtą pelną skirti ...
2026-10-13
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This