Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-29 |
Žurnale „Reitingai“ skelbiama, kad atliekant 48 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą buvo nustatyta, jog lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, išlaiko Vilniaus (VIKO) ir Kauno kolegijos (KAUKO).
„Kolegijas, ir valstybines ir privačias, mes vertinome pagal tuos pačius parametrus, tik šiek tiek skirtingi tie svorio koeficientai. Vertindami kolegijas mes vis dėlto 30 taškų skyrėme darbdavių nuomonei ir jų sukuriamai pridėtinei vertei, 30 taškų skyrėme jų mokslo, meno veiklai, studentams ir studijoms – 25 taškus, konkuravimui tarptautinėje studijų erdvėje – 10 taškų, kolegijos esamam ir ateities akademiniam personalui – 5 taškus, – per spaudos konferenciją kalbėjo žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė.
„Pirmas penkias pozicijas užima valstybinės kolegijos“, – teigė ji.
Vertinant kolegijas pagal penkias stambias kriterijų grupes, VIKO iš 100 galimų taškų surinko 64,12, KAUKO – 56,82, Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) – 55,04, Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)– 53,98, o Panevėžio kolegija – 48,72 taško.
Vertinant šias švietimo įstaigas pagal jų alumnų sukuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę, aukščiausią įvertinimą gavo VIKO bei KAUKO. Toliau rikiuojasi KVK, Šiaulių valstybinė kolegijos (SVAKO) bei LIK.
Pagal kolegijų vykdomą mokslo ir meno veiklą bei pridėtinę vertę šalies ūkiui pirmavo VIKO.
Studentų ir studijų vertinimo kriterijų bloke daugiausiai taškų skirta VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijai. Taip pat pažymima, jog daugiausia gabiausių abiturientų pernai priėmė KAUKO bei VIKO, o daugiausia studentų, gavusių skatinamąsias stipendijas, yra LIK.
Kolegijų konkuravimo tarptautinėje studijų erdvėje kategorijoje išsiskyrė Panevėžio kolegija bei KVK, o už esamą ir ateities personalą daugiausia taškų skirta Šv. Ignaco Lojolos kolegijai bei VIKO.
Mažėja į nemokamas studijas pretenduoti galinčių jaunuolių dalis
Pasak žurnalo „Reitingai“ rengėjų, pastaraisiais metais fiksuojamas nemokamai studijuoti galinčių jaunuolių skaičiaus mažėjimas.
Skaičiuojama, jog 2020 m. apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o pernai šis skaičius siekė apie 60 proc.
„Mūsų šalyje galinčių studijuoti nemokamai vis mažėja. Mes vis šnekame apie Lietuvos studijų prieinamumo didinimą, kaip svarbu regionų vaikams leisti stoti studijuoti universitetuose ir kolegijose, tačiau skaičiai rodo visai ką kita“, – sakė žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Sumažėjimas 15 proc. – tai tūkstančiai jaunų žmonių išvertus į žmonių kalbą“, – akcentavo jis.
Taip pat pažymima, jog į savo svajonių profesiją įstoja mažiau nei pusė aukštąjį mokslą besirenkančių jaunuolių. Skaičiuojama, jog pernai 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.
„Paskutiniai duomenys liudija, kad Lietuvoje tik du penktadaliai stojančiųjų ir įstojančiųjų į aukštąsias mokyklas patenka į pagrindinę savo svajonių profesiją. Tai yra tikrai liūdna žinia. Vadinasi, 60 proc. nepatenka į savo svajonių profesiją“, – sakė G. Sarafinas.
„11,5 proc. jaunuolių patenka į savo antrą pageidavimą, 11 proc. patenka pagal savo ketvirtą pageidavimą (…). Tai labai toli nuo jų svajonių“, – teigė žurnalo vyriausiasis redaktorius.
Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą