Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-16 |
Gerb. Klaipėdos miesto mere, labai svarbi Jūsų, kaip miesto vadovo, nuomonė šiais bendruomenei rūpimais klausimais:
2013 m. Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko Klaipėdos miesto paukščių monitoringą, kuriame aprašoma teritorija tarp Šiaurės pr. ir Pievų g. bei šioje teritorijoje esantys vandens telkiniai ir juose perintys saugotini paukščiai.
Vienas iš tvenkinių, esantis ties Šiaurės prospekto ir Pievų gatvės sankirta, buvo sunaikintas ir užpiltas praėjus keliems metams po atlikto monitoringo. Ši vieta buvo rudagalvių kirų, gulbių nebylių, laukių, nendrinių vištelių, didžiųjų ir kuoduotojų ančių, nendrinių startų, ežerinių nendrinukių perėjimo vieta. Šie paukščiai yra saugomi pagal LR laukinės gyvūnijos įstatymą, tad tyčinis jų perimviečių naikinimas be leidimo užtraukia administracinę atsakomybę, net jei sklypas yra privatus. Jų perimviečių apsauga statybų metu yra griežtai reglamentuojama. PAV (poveikio aplinkai vertinimas) arba atranka dėl PAV atliekama visada, kai statybos gali sutrikdyti saugomas rūšis ar jų buveines. Na, bet ši perimvietė panaikinta sandėliuojant miesto sniego su gatvių šiukšlėmis, druska ir purvu, kaupus.
O 2019 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1033 patvirtinta teritorijos detaliojo plano korektūra. Ant dar vieno vandens telkinio, kuriame šiuo metu peri gervės, kuoduotosios antys ir kiti paukščiai, suplanuotas užstatymas ir visiškai neužsimenama apie vertingą gamtinę aplinką bei saugotinus paukščius. Minima teritorija bei likusios 2 natūralios pelkės aprašomas kaip nevertingas šabakštynas.
Šį pavasarį savivaldybė, parskridus į teritorijoje esančią pelkę gervėms, vykdė medžių ir krūmų pjovimo darbus, kuriuos sustabdė vietos gyventojų bendruomenė. Apie visa tai rašyta straipsnyje „Kur dingsta kompetencija kuriant darnią Klaipėdą?“ naujienų portale „Atvira Klaipėda“ 2026-04-08.
Prašome padėti išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo darytas paukščių monitoringas savivaldybės lėšomis ir kodėl nebuvo atliekamas PAV (poveikio aplinkai vertinimas) nei sunaikinant tvenkinį, nei rengiant detaliojo plano korektūrą? Ar monitoringo duomenų ignoravimas ir PAV neatlikimas nėra teisiškai ginčijamas ir laikomas procedūriniu pažeidimu?
Suprantame, kad sprendimai priimti ne Jūsų vadovavimo miestui metu, bet manome jog būtina išsiaiškinti kokie procedūriniai pažeidimai buvo padaryti ir stabdyti šiandien vykstančius planavimo, sklypų pardavimo ir statybos procesus minimoje teritorijoje bei keisti detalųjį planą, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala gamtai ir miestui.
Kaip manote, ar planuojant miestą ir sunaikinant natūralias pelkes (tvenkinius) bei gražų kraštovaizdį, reikia kompensuoti žalą gamtai ir žmonėms? Ar reikia sunaikintos gamtos vietoje sukurti žaliąsias zonas, tvenkinius, į kuriuos galėtų sugrįžti bent dalis paukščių ir kitos gyvybės?
Ar pritariate ES politikai, kuri reikalauja, kad miestai saugotų žaliuosius plotus, integruotų gamtą į kiekvieną naują projektą, kad miestas būtų kuriamas kaip ekosistema?
Jeigu gali Europos miestai kurti gyvenamuosius kvartalus su integruotais parkais ir skverais, sudaryti sveiką ir draugišką aplinką bendruomenėms šalia savo namų, tuo pačiu saugant gyvūniją, augaliją ir landšaftą, tai kodėl to negali Klaipėda?
Pastaba: Šiandien šioje teritorijoje stebimi paukščiai (Saugomų rūšių informacinė sistema SRIS) ir kita gyvūnija: perinti pelkėje gervių pora, kuoduotosios antys, nendrinės lingės, juodieji strazdai, kielės, zylės, dūminės raudonuodegės, paprastosios liepsnelės, paprastieji nykštukai, didelis būrys šarkų, kovai, geniai ir kiti paukščiai, gausu žalčių, rupūžių, varlių ir kitos gyvybės. Šią žiemą šioje teritorijoje glaudėsi 7 stirnos.
Įdomu, ar bus mero komentaras dėl susiklosčiusios situacijos. Luizės seniūnaitija be seniūnaitės, tai gal patogu savivaldybei elgtis su gyventojais kaip jai reikia neatsižvelgiant nei į gyventojų, nei į aplinkosaugininkų atliktą studiją. Nesuprantu, kodėl šį plotą norima paversti antru ligoninių miesteliu… O gal logiškiau palikti mažaaukštę statybą, plėsti ramų Luizės kvartalą, padaryti aplink pelkes pažintinius ar basakojų takus, padaryti vietą patrauklią miestiečiams ir svečiams pasėdėti, paskaityti knygą. O gal reikia kaip tik ne pjauti, o sodinti įvairius augalus iš viso pasaulio?
Manyčiau, jog meras turėtų INICIJUOTI, t.y. pavesti atsakingiems darbuotojams išsiaiškinti ir stabdyti tokias gamtą žalojančias statybas. Gal užteks vieną kartą žaloti mūsų ekosistemą?!
Nedera ir nepriguli klausimai mierui.