Kodėl trūksta protingų? (2)

Mums rašo
Vytautas Valevičius
2026-05-10

Pažiūri televiziją, paskaitai spaudą apie įvairias šventes ir vėl nustembi: negi jie tokie kvaili? Taigi mokėsi mokyklose, skaitė knygas, išmoko skaičiuoti ne tik pinigus, gyvena tarp žmonių, su kuriais gal ir nesutinka, bet sugyventi reikia. Žmonės gal ir keisti, bet turėtų būti protingi. Ar tikrai turėtų? Pradėkim nuo mokyklos.

Ko ji siekia išmokyti? Jei labai labai supaprastinti, tai ten mokoma atkartoti tai, kas jau žinoma, moko pažinti testus ir juo teisingai pažymėti, moko prisitaikyti prie mokytojų ir mokyklos, galų gale moko paklusti, tam yra ne tik taisyklės, bet ir bendruomenė bei vadinamoji drausmė. Pastarosios autorystė nežinoma. Taigi – mokyti mokoma, bet neišmokoma kritiškai mąstyti, atpažinti išankstinius nusistatymus (šališkumas), pačiam daryti išvadas ir sugebėti taikyti net čia gautas žinias naujų dalykų pažinimui (savarankiškumas), o jau ką kalbėti apie logiką, kai net mūsų Seimo nariai demonstruoja gilų nesugebėjimą ja naudotis.

Kritikuoti lengva tiems, kurie mažai ką daro ar neatsako už savo patarimus. Aš galėčiau padalinti jų begalę, bet reikia turėti ir proto. Tiesa, man nepatinka žmonės, kurie reikalauja – tu man paaiškink taip, kad aš suprasčiau. Deja, žinojimas reikalauja turėti savo „bazę“, t. y. žinių, be kurių neįmanoma atskleisti sudėtingų dalykų esmę. Negalima paprastam žmogui paaiškinti šviesos prigimties, jei jis nemoka kompleksinių skaičių.*

Todėl netyčia tenka suprasti, kad ne kiekvienas gali suprasti kitą dėl paties pasaulio ar net visuomenės sudėtingumo. O ką jau kalbėti apie skirtingas žinias apie mus pačius. Vargu, ar reikėtų kaltinti kitus, kad jie nesupranta pensijų sistemos ypatumų, nes ne visi ir ekonomistais esame. O ką jau čia kalbėti apie sveikatą, nes ir gydytojai neretai serga, o kartais ir numiršta.

Ar gali visi žmonės būti protingais? Atrodytų, jog būtų labai gerai, bet tiesa yra kita. Kaip sako patikimi šaltiniai, evoliucija nesukūrė žmonių būti racionaliais. Priminsiu, kad pagrindinis žmogaus evoliucijos principas atrinko tuos, kurie išmoko prisitaikyti, greitai reagavo į pavojų, sugebėjo būti kompanijos nariu (patikdavo kitiems, neprieštaraudavo), todėl galų gale tokie išgyvendavo ir palikdavo vaikų. Jų genai vyrauja mumyse. Ar visi dabar tokie, žinoma, ne. Tie, kurie neprisitaiko, pridaro įvairių dalykų – tiek gerų, tiek ir blogų. Apie paskutinius nepasakosiu, bet turi aiškiai parodyti, kad žengimas į priekį yra tiesiog priklausomas nuo nepaklusnių, neprisitaikančių ir abejojančių. Visą laiką buvo tvirtindama, kad žmogus negali skraidyti. Net graikai mitą apie Ikarą sugalvojo. O čia du broliai Raitai ėmė abejoti ir sukūrė lėktuvą. Dabar visi gali skraidyti net neturėdami sparnų.

Taigi, visuomenėje matomos dvi priešingos jėgos: viena verčia prisitaikyti, būti kaip visi, kita vis „išstumia“ pavienius asmenis (kartais ir grupes) į paviršių, kurie drumsčia vandenį ir daro perversmus mene, sporte ar moksle. Tai leidžia kiek aiškiau parodyti, kad jei tokių būtų per daug, tai vyrautų betvarkė, chaosas ir panašūs pavadinimai. Juk matome – atėjo naujas JAV prezidentas ir senos tvarkos subyrėjo. Ar taip geriau? Neturiu teisingo atsakymo.

Bet grįžkime prie atsakymo į klausimą. Galima iš įvairų pusių žiūrėti į žmones, bet nesunku pamatyti, kad tinginių yra daugiau už darbščiuosius. Jie yra labai reikalingi visuomenei, bet protauti yra veikla, reikalaujant pastangų. Ne veltui yra dažnas posakis – įjunk smegenis, ir tai ne tik apie kovą su sukčiais. Žymiai paprasčiau pažiūrėti į kitus, pavyzdžiui, kaimynus, ir elgtis panašiai. Net socialinė psichologija, tirdama žmonių elgesį, mato ne pačias geriausius reagavimo būdus. Todėl matome, kad emocinis mąstymas yra dažnesnis nei loginis. Grupėje ar minioje gali sutapti su kitais ir tau visai nereikia galvoti – kartok, ką sako kiti. Tinginys visada reikalauja paprastų sprendimų, nors jų dažnai nebūna.

Tiesa, reikia pripažinti, kad dabarties žmonės gyvena gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis nei ankstesnės kartos: internetas, elektroniniai pinigai, mobilus ryšys ir vis atsirandančios naujesnės technologijos neleidžia vienodai gerai jaustis visiems: senoliai vis atsilieka, jaunimas reikalauja iš tėvų vis naujesnių priemonių, kurių pastarieji nesugeba kontroliuoti. Tai elektroninės cigaretės ar TikTok’as lieka už daugumos suaugusių tėvų dėmesio ribų, juolab, kad tų naujų dalykų ateityje neišvengsime.

Todėl vis dar tenka daryti šias išvadas: protingumas yra labai plati sąvoka, žmogus „išmanus“ vienoje srityje, kitoje gali būti visai „kvailas“. Tikėtis, kad visi žmonės mąstys logiškai ir nuosekliai, naivu, nes biologinė evoliucija užtikrino visai kitokį protingumą.

____________________________

*Šiuolaikiniai fizikai šviesą traktuoja kaip kvantinio elektromagnetinio lauko sužadinimus (kvantinės elektrodinamikos – QED – rėmuose).

Žymos: | | |

Komentarai (2):

Atsakymai į “Kodėl trūksta protingų?”: 2

  1. ... parašė:

    Beviltiškas pasakorius.

    • Vytautas Valevičius parašė:

      Yra tokia patarlė” Kas nedirba mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia. Jei nesugebi pats, kritikuok visus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuomonės

Paliaubų ekvilibristika

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš savaitę amerikiečių medijoms pareiškė, kad, jo galva, Ukraina kariniu požiūriu karą prieš Rusiją jau pralaimėjo. ...
2026-05-07
Skaityti daugiau

Regionas

Klaipėdos regiono turizmo forume dalyvaus ir svečiai iš užsienio

Ketvirtadienį, gegužės 7 d., Kretinga taps Lietuvos turizmo bendruomenės traukos centru – čia vyks antrasis Klaipėdos regiono turizmo forumas „Kur ...
2026-05-06
Skaityti daugiau

Mums rašo

Kodėl peikiame valdžią?

Žmonija yra prisigalvojus įvairių dalykų. Turi vietų, kur gali pasislėpti nuo lietas, vėjo ar šalčio, turi vamzdžius, per kuriuos gauna ...
2026-05-03
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This