Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-21 |
Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijoje gegužės 19 d. vyko praktinė konferencija–praktikumas „Kai dirbame kartu: mokykla ir kitos institucijos vaiko ir šeimos labui“, subūrusi švietimo, socialinės pagalbos, sveikatos priežiūros, nevyriausybinių organizacijų, neformaliojo švietimo įstaigų bei savivaldos atstovus bendram tikslui – stiprinti pagalbos vaikui ir šeimai sistemą bei dalintis veiksmingomis įtraukiojo ugdymo praktikomis.
Konferencija organizuota kaip bendrai finansuojamo Klaipėdos miesto savivaldybės projekto „Klaipėdos miesto švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas“, vykdomo 2025–2028 metais, dalis. Konferencijos organizatoriai – Klaipėdos „Vyturio“ progimnazija, Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras (PŠKC).
Renginys prasidėjo jautria ir bendruomeniška menine programa. Konferencijos dalyvius pasitiko Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos mokinių muzikiniai pasirodymai bei 6c klasės mokinių šokio kompozicija „Nebūk vienas“, simboliškai priminusi bendrystės, emocinio palaikymo ir buvimo šalia svarbą.
Sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Švietimo ir sveikatos departamento Sveikatos ir šeimos skyriaus Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė bei Švietimo ir sveikatos departamento direktorė Ingrida Urbonavičienė.
Svarbiu konferencijos akcentu tapo plenarinė diskusija-refleksija „Švietimo pagalba ir partnerystė: kaip užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą?“, kurią moderavo Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos direktorė Inga Bagdonienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Vaitilavičienė. Diskusijos metu daug dėmesio skirta klausimams, kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kaip užtikrinti savalaikę pagalbą vaikui bei kaip kurti atvirą dialogą tarp mokyklos ir šeimos.
Įtrauktis nėra tik pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Lietuvos įtraukties švietime centro pavaduotoja Inga Nekrošienė akcentavo, kad įtrauktis apima mus visus. Pasak jos, įtrauktis – tai lyg kelionė per kalnus, kai nežinai, kas laukia už posūkio. Taip pat priminta, kad įtraukusis ugdymas apima ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, bet ir itin gabius mokinius, kuriems taip pat būtinas papildomas dėmesys ir tinkamos ugdymo sąlygos.
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad visuomenė vis drąsiau kalba apie skirtumus, emocinius sunkumus ir specialiuosius poreikius, todėl tampa tolerantiškesnė ir empatiškesnė. Akcentuota, kad tik tuomet, kai mokytojai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai ir institucijos veikia kaip viena komanda, galima pasiekti realių pokyčių vaiko ir šeimos gyvenime.
Konferencijos atidarymo įžanginiuose pranešimuose buvo pristatytos tiek nacionalinės, tiek vietos lygmens įžvalgos bei praktikos. Pranešime „Pagalba vaikui ir jo šeimai: nuo iššūkių iki realybės“ Klaipėdos m. savivaldybės Švietimo ir sveikatos departamento Sveikatos ir šeimos skyriaus Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė akcentavo, kad šiandien šeimoms reikalinga ne pavienė pagalba, o nuosekli, koordinuota sistema, leidžianti laiku pastebėti problemas ir operatyviai suteikti reikalingą pagalbą vaikui bei jo artimiesiems.
Lietuvos įtraukties švietime centro pavaduotoja I. Nekrošienė ir projektų vadovė Aistė Kairienė pranešime „Lietuvos įtraukties švietime centro veikla“ pristatė centro veiklos kryptis, pagalbos galimybes mokykloms bei įtraukiojo ugdymo stiprinimo iniciatyvas Lietuvoje. Pranešėjos pabrėžė, kad įtrauktis prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir gebėjimo matyti kiekvieno vaiko stiprybes.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ugdymo turinio inspektorė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pranešime „Nuo veiksmingos iki labai veiksmingos praktikos: Europos mokyklų susitarimai“ dalijosi Europos mokyklų patirtimis ir akcentavo, kad stipriausios mokyklų bendruomenės kuriamos tada, kai visi jų nariai susitaria dėl bendrų vertybių ir vieningo požiūrio į vaiką. Profesorė pristatė šiuolaikinės pamokos kriterijus nuo veiksmingos iki labai veiksmingos praktikos ir akcentavo lėtojo ugdymo svarbą, kurią Lietuva dar tik mokosi įsisavinti.
Antrojoje konferencijos dalyje vyko dešimties institucijų, įgyvendinančių Klaipėdos miesto savivaldybės ir bendrai Europos sąjungos finansuojamą projektą „Klaipėdos miesto švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas“, praktinių patirčių pristatymai, kuriuose specialistai dalijosi konkrečiais metodais ir sėkmės istorijomis. Buvo pristatomos emocijų pažinimo veiklos per dailės, muzikos ir šviesos terapiją, skaitymo patirtys, sensorinės integracijos terapijos galimybės, kaniterapijos poveikis vaikų emocinei sveikatai, įtraukios bibliotekų paslaugos bei pagalbos modeliai autistiškus vaikus auginančioms šeimoms.
Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauškutė“ direktorė Jolita Skirpstaitienė pranešime „Aš kitoks – dar ne nuosprendis“ akcentavo, kad kitoniškumas yra dovana, atverianti naujas galimybes ir kelianti klausimus, kurių anksčiau niekas neuždavė. Pasak pranešėjos, kitokiems vaikams labiausiai reikalingas buvimas kartu, tikėjimas, drąsinimas ir palaikymas.
Didelio susidomėjimo sulaukė ir Klaipėdos Litorinos mokyklos kaniterapeutės Alvos Survilienės pristatymas apie kaniterapijos poveikį vaikų emocinei sveikatai. Specialistė į konferenciją atvyko kartu su terapiniu šunimi ir praktiškai pristatė, kaip terapiniai gyvūnai padeda vaikams valdyti emocijas, nusiraminti, skatina skaitymą, ugdo discipliną, empatiją bei geranoriškumą.
Buvo pristatytos įvairios praktikos ir įgyvendinamos veiklos šeimoms Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje bei Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre. Savo patirtį apie organizuojamus užsiėmimus su katėmis taip pat pristatė Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, o Klaipėdos technologijų mokymo centras pasidalijo patirtimi, kaip, įgyvendinant projekto paslaugas, organizuojamas kokybiškas profesinio mokymo prieinamumas SUP mokiniams.
Ši praktinė konferencija leido pamatyti, kad tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu institucijos aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi gerąja patirtimi vaiko ir šeimos labui. Klaipėdos mieste šiuo metu kuriamas platus švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų tinklas, kuriuo naudotis kviečiamos visos šeimos, auginančios specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
Parašykite komentarą