Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-14 |
„Manęs tokia perspektyva negąsdina“, – pernai liepos pradžioje „Atvirai Klaipėdai“ buvo sakęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, paklaustas, ar savivaldybė ketina perimti buvusio centrinio pašto kompleksą, paaiškėjus, kad centrinė valdžia niekaip neprisiruošianti pradėti rūmų tvarkymo, panoro perduoti juos savivaldybei. Tačiau dabar miesto valdžia jau vardija nemažai priežasčių, kodėl to dar nereikėtų daryti.
Toks vaizdas ryškėja „Atvirai Klaipėdai“ paprašius ir Kultūros ministerijos, ir savivaldybės detaliai pakomentuoti Klaipėdos miestiečių draugijai skirtame ministrės rašte išdėstytus teiginius.
„Atvira Klaipėda“ perai liepą rašė, jog tada paaiškėjo, kad pašto komplekso sutvarkymo projekto, skirtingai nei uostamiesčio savivaldybės parengtos čia matomo mokslo ir meno centro koncepcijos, nėra ir artimiausiu metu nebus. Išeitis tada jau regėta tik viena – miestas esą turėtų tapti komplekso savininku ir užsiimti visa milijonus eurų kainuosiančia rekonstrukcija.
Komplekso pastatus valdantis Kultūros infrastruktūros centras (KIC) dar 2024-ųjų spalio pabaigoje buvo pasirašęs sutartį su UAB „Aplan“ dėl tvarkybos darbų, paskirties keitimo ir sklypo sutvarkymo projekto bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų. Pernai birželį ši sutartis buvo nutraukta, nes „Aplan“ esą vėlavo, teikė nekokybiškus tarpinius rezultatus.
Meras A. Vaitkus tada „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad savivaldybė gavo iš Kultūros ministerijos oficialų raštą su pasiūlymu perimti pašto kompleksą. „Manęs tokia perspektyva negąsdina. Jau kalbėjausi su mūsų frakcija, ji pritaria. Dar reikės kalbėsis su koalicijos partneriais“, – teigė meras, anot kurio, ministerija nenurodė jokio termino, iki kurio laukia savivaldybės atsakymo.
Minėtajame kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės atsakyme Klaipėdos miestiečių draugijai buvo rašoma, kad „kol Klaipėdos miesto savivaldybė nepateiks reikiamų dokumentų KIC, Kultūros ministerija negali rengti Vyriausybės nutarimo projekto“.
„Atvira Klaipėda“ paprašė ministerijos detalizuoti, kokių konkrečiai dokumentų iki šiol nėra pateikusi savivaldybė.
„Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 ,,Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“ patvirtintame Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos apraše nurodyta, kokie dokumentai turi būti teikiami kartu su Vyriausybės nutarimo projektu. Tai yra: savivaldybės prašymas dėl valstybės nekilnojamojo daikto perdavimo savivaldybės nuosavybėn, kuriame turi būti nurodyta: 1.1. prašomas perduoti valstybės nekilnojamasis daiktas, jo naudojimo paskirtis ir savivaldybės savarankiškoji funkcija, kuriai įgyvendinti jis yra tinkamas naudoti; 1.2. motyvuotai pagrįsta būtinybė perduoti valstybės nekilnojamąjį daiktą savivaldybės nuosavybėn ir jį naudoti pagal paskirtį savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti; 1.3. lėšų, reikalingų valstybės nekilnojamajam daiktui pagerinti, atnaujinti, pertvarkyti, rekonstruoti ir (arba) jam panaudoti pagal nurodytą savivaldybės savarankiškąją funkciją, poreikis ir jų skyrimo galimybės. 2. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo perimti valstybės nekilnojamąjį daiktą savivaldybės nuosavybėn“, – paaiškino ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius.
„Atvira Klaipėda“ paprašė ir savivaldybės paaiškinti, kokių dokumentų ir kodėl ji iki šiol nepateikė KIC bei kada ketina tai padaryti.
„Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė nėra priėmusi ir pateikusi savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo perimti minėtą turtą savivaldybės nuosavybėn. Ne viename pokalbyje tarp savivaldybės ir Kultūros ministerijos buvo aiškiai įvardyta, kad pašto pastato perėmimo galimybę savivaldybė galėtų svarstyti tik esant konkrečioms ir aiškioms sąlygoms – pirmiausia dėl pastato išorės ir vidaus sutvarkymo finansavimo valstybės lėšomis. Šis turtas yra Kultūros ministerijos nuosavybė, o pastato būklė kasmet sparčiai blogėja. Buvo pateiktas ir konkretus siūlymas – įvertinti galimybes kompensuoti savivaldybei kitu valstybės turtu, pavyzdžiui, perduodant kitus valstybės nuosavybėje esančius objektus, tokius kaip švietimo įstaigos. Tačiau iki šiol nesulaukta nei pasiūlymų dėl konkrečių sumų, nei aiškių sprendimo būdų“, – išdėstė Savivaldybės administracijos Komunikacijos ir rinkodaros skyrius.
Anot jo, teiginiai, kad savivaldybė nepateikė reikiamų dokumentų, nėra nei logiški, nei teisingi.
„Šiuo metu savivaldybė nėra priėmusi ir pateikusi savivaldybės tarybos sprendimo dėl sutikimo perimti pastatą. Sprendimas perimti vien pastatą, kartu iš karto prisiimant įsipareigojimus, kurių vertė siekia nuo 10 milijonų eurų ar net daugiau, būtų nepagrįstas – tokio pobūdžio sprendimas Taryboje paprasčiausiai nebūtų priimtas. Pastatas priklauso Kultūros ministerijai, o jo nykimo procesas šiuo metu nėra stabdomas. Kuo ilgiau bus ignoruojama esama situacija, tuo didesnės bus būsimos išlaidos – nesvarbu, ar jos bus dengiamos tiesioginėmis investicijomis, ar perduodant pastatą savivaldybei kartu su finansavimu. Savivaldybė galėtų svarstyti pašto pastato perėmimą tik esant aiškioms sąlygoms – kai būtų objektyviai įvertinti bent jau pastato išorės sutvarkymo kaštai ir numatytas konkretus jų kompensavimo mechanizmas iš valstybės biudžeto“, – rašoma atsakyme.
Minėtajame kultūros ministrės rašte buvo nurodyta, jog KIC įvykdė viešąjį pirkimą Klaipėdos centrinio pašto avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti. Vasario 12 d. KIC pasirašė tvarkybos darbų sutartį su UAB „Pamario restauratorius“. Darbai atsieis 40 172 eurus. Jie esą bus pradėti vykdyti artimiausiu metu.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto objektus ar juose esančias perteklines patalpas“, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada įsikūrė Klaipėdos Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinė grupė, kuriai priklausė ir dabartinis meras A. Vaitkus. Vėliau jos atstovai tvirtino, jog jiems pavyko įtikinti tuometinį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kad paštas neturi būti parduotas.
Tuometinė Klaipėdos valdžia irgi prašė stabdyti pardavimo procesą – meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto, bet jis iki Tarybos taip ir neatkeliavo. Tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
2022 m. gruodį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl kultūros paminklų – Kauno ir Klaipėdos paštų – paėmimo visuomenės poreikiams. Už Klaipėdos paštą buvo nustatytas 2,169 mln. eurų atlyginimas, sumokamas iš Kultūros ministerijai skirtų asignavimų. Objektas buvo perduotas KIC valdyti patikėjimo teise.
Prasidėjus diskusijoms dėl galimos komplekso ateities galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
Kol biurokratai tarpusavy susitars, pašto nė ženklo neliks. Sugrius po plyta.
būtent Klaipėda turi skirti ypatingą dėmesį paštui, jei to nedaro ministerija… tai Klaipėdos puošmena ir istorija… kodėl cariukas randa pinigų dviračių takams, begaliniams šaligatvių tvarkymams, bet neranda pinigų miesto istorijai? nepamirštami sekmadieniai Laikrodžių muziejaus kiemelyje klausant varpų skambėjimo iš pašto varpinės… meras, negerbiantis miesto istorijos yra blogas meras… nekalbant apie dūdorių, kuris visus mus apspjovė…
Nesupratote ? Žinote tik kas cariukas ? Fui….bemokslis pletkininkas . PAŠTAS – KULTŪROS MINISTERIJOS NUOSAVYBĖ !!! KULTŪROS MINISTERIJOS !!! NE SAVIVALDYBĖS !!! Jei man nepatinka kaimyno namas be renovacijos , aš turiu už savo lėšas jį renovuoti ? !!! Pletkininkai ir lieka pletkininkais …
tikroji priežastis visai kitur? Nes tiek politikų išsirinkome iš Klaipėdos į LR Seimą: L.Girskienė, V. Grubliauskas, D. Petkevičienė, A. Petrošius, E. Gentvilas, S. Gentvilas, L. Korsakė, R.Žemaitaitis. Ir ar jie, taip žadėję atstovauti, rūpintis Klaipėda ir juos rinkusius, negali ar tyčia nenori „užlaužti” kultūros ministrės V. Aleknavičienės, kad skubiai atsirastų nors dalis reikiamų lėšų fasadams sutvarkyti? Tie 40 tūkst. – pinigų taškymas pastoliams suramstyti ir vėl juos demontuoti tinklams apkarlioti.
Dar prie liberalo kultūros ministro Kairio, kuris laaabai rūpinosi miesto kultūrininkais ir buvo atvykęs su jais susitikti ” dėl kultūros ir lėšų ” , TIK SEIMO NARĖ GIRSKIENĖ buvo tame susitikime ir PAKLAUSĖ ministro Kairio apie paštą ir lėšas . Tiksliai nepamenu pažodžiui ką atsakė liberalas ministras , bet maždaug ….jis ne tuo klausimu lankosi Klaipėdoje ! Man tai buvo visiškai skandalinga , todėl nesistebiu, kad liberalieji ” nerado nei cento ” ir net neįtraukė į Kultūros ministerijos finansavimo biudžetinė eilutę . Kiti ” rūpestingieji ” tylėjo ir nebuvo jokių raštų ar protestų . Nuo tada netikiu nei vienu ” rūpestinguoju ” miestiečiu ar kultūrininku.
Dabartiniams valdantiesiems rūpi SUTVARKYTI LRT, kad juos rodytų gražiai, o paštas jiems dzin.
O vien todėl, kad čia miestui turi rūpėti, miesto valdininkai turi dėti visas pastangas išsaugoti šį istorinį paminklą.
miestas turi ir kitų rūpesčių . Kiekvienas turime rūpintis savo reikalais. KULTŪROS MINISTERIJA turi rūpintis jai pavaldžiu TURTU ! Kodėl tie, kuriems taip” rūpi kultūra ” net į valstybės biudžeto eilutę NEĮTRAUKĖ pašto ? Miesto valdininkai siūlo daryti kartu ! Mes, klaipėdiečiai iš savo biudžeto prisidėsime, o ką padarė liberalieji ” kovotojai už kultūrą ” ? NEI CENTO ! ? Štai tokia jų „kultūra „, tik asmeninis turtėjimas.
Visur pravalas. Tai kaip turėtų būti gėda meriukui…
Piderastai Merijoje, vieni bekiaušiai piderastai.
Ir kurvos, šliūndros.
Cirkas, du ožiai ant tilto susikibo, jei ministerija nesugeba skirti finansavimo, metas miestui paimti ir skirti pinigų, nebėra laiko žaidimams ir laukti, kol paštas sugrius galutinai.
Baidosi pati savęs ar savo griekų?
Nėra kam dirbti, o kas bando dirbti-daro tai labai lėtai. Kultūros srityje Vaitkus ir jo aplinka kaip niekad silpni.
Tai gal Vidmantas pavestų gyvenimo partnerei iš paveldosaugos skyriaus, kad pasirūpintų šiuo kultūros paveldu? Ačiū
visi tie „iniciatoriai” lauks kol sugrius, o tada vietoje pašto atsiras maxima arba rimis . Ir nebeliks jokių rūpesčių miesto šeimininkams
Paštas priklauso Kultūros ministerijai ! Ir man patinka atsakingas požiūris į klaipėdiečių eurus ! Kultūros ministerija neskyrė nei euro paštui , tai kodėl visi darbai turi būti už klaipėdiečių biudžetą ? Teisingai, tegul prisideda ir valstybės biudžetas.
tikrai atsakingas.Atsakingumas ypač krenta į akis,praeinant pro išknistą Atgimimo aikštę,kur griuvėsių pamatams vis randami ir randami nauji pinigai ir „darbų” pabaigai galo nematyti. Tuo tarpu, 19 a statinys, mūsų miestelio mąstais tikras architektūrinis šedevras, paliktas griūti, nes „priklauso ne miestui”! Kvailesnio argumento nesu girdėjęs!