Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-20 |
Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai liudija, kad nors 6-ajame XX a. dešimtmetyje mieste ir kilo naujos mokyklos, jų ir senųjų įstaigų aprūpinimas vadovėliais bei inventoriumi liko skurdus. O mokytojų padėtis tik blogėjo – teko dirbti vis daugiau viršvalandžių.
1953-iųjų balandžio viduryje Vykdomasis komitetas konstatavo, kad Geležinkelininkų profesinės sąjungos Lietuvos respublikinis komitetas iki šiol dar neįvykdė jo prieš dvejus metus priimto sprendimo dėl namų nuomos sąlygų Girulių gyvenvietėje – neatstatė medinio dviejų aukštų namo, „kuris su kiekvienais metais vis labiau nyksta“.
Reaguodama į tokią situaciją miesto valdžia iš dalies pakeitė minėtą ankstesnį savo sprendimą ir medinį namo karkasą su betoniniais pamatais perdavė į Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinato balansą, kad pastarasis atstatytų šį namą bei jame įrengtų pionierių stovyklos bendrabutį ir valgyklą. Kombinatui šiam tikslui buvo atriekta ir 2 ha žemės. Darbus jam buvo nurodyta baigti iki tų pačių metų birželio 10 d.
Po savaitės Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl miesto mokyklų pasiruošimo 1953–1954-ųjų mokslo metams. Jo preambulėje, kaip ir buvo įprasta aniems laikams, pirmiausia pažymėti pasiekimai: kad siekiant įgyvendinti visuotinį septynmetį mokymą per besibaigiančius mokslo metu buvo atidarytos dvi naujos septynmetės ir viena vidurinė mokykla, taip pat viena darbo jaunimo mokykla; kad išaugo mokyklose besimokančių mokinių skaičius; kad „mokyklos pasiekė geresnės mokymo ir auklėjamojo darbo kokybės ir dėl to pagerėjo mokinių pažangumas“; kad išaugo komjaunimo ir pionierių organizacijos; kad „nemažą pagalbą remontuojant mokyklas praėjusiais metais suteikė ūkinės ir visuomeninės organizacijos, globojančios mokyklas“.
Trūkumų sąrašas buvo panašus: mokyklos nebuvo visiškai aprūpintos vadovėliais – trūko rusų, lietuvių kalbos vadovėlių, chrestomatijų; Miesto liaudies švietimo skyrius neskubėjo tiksliai suregistruoti mokyklinio amžiaus vaikų, todėl į mokyklas atvyko 600 vaikų daugiau nei buvo užregistruota, tikslių sąrašų nebuvo visus mokslo metus; nebuvo vykdoma mažaraščių ir neraštingų asmenų apskaita; Miesto liaudies švietimo skyrius „ne visiškai apgalvotai sukomplektavo mokyklas kadrais“ ir dėl to kai kurie mokytojai turėjo dirbti daugiau nei 35 valandas per savaitę, vietoje 18 valandų, kaip numatė norma.
Galiausiai buvo konstatuota, kad direktoriai dar nebuvo pradėję ruošti mokyklų pastatų naujiems mokslo metams, nesudarė sutarčių su globojančiomis organizacijomis, o ketvirtoji ir penktoji septynmetės mokyklos dar net nebuvo sudariusios remonto sąmatų.
Toks sprendimas liudija, kad situacija tuometinėje Klaipėdoje nesikeisdavo metų metus. Atitinkamame 1951-ųjų Vykdomojo komiteto sprendime buvo dėstoma ir kad 1951-1952-aisiais mokslo metais trūko inventoriaus, vadovėlių, ir kad Liaudies švietimo skyrius nebuvo atlikęs tikslios mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos (rugsėjo 1-ąją buvo paaiškėję, jog jų yra net tūkstančiu daugiau nei užregistruota), ir kad visiškai nebuvo vedama neraštingų ir mažai raštingų vaikų apskaita, ir kad direktoriai nebuvo pradėję ruošti patalpų naujiems mokslo metams. Tada fiksuoti atvejai, kai mokytojai dirbdavo po 30 valandų per savaitę.
Reaguodamas į tokią padėtį Vykdomasis komitetas vėl nurodė pašalinti visus tokius trūkumus ir iki 1953 m. pabaigos visiškai likviduoti neraštingumą ir mažaraštingumą.
Taip pat miesto valdžia ir vėl priskyrė mokykloms po „šefuojančią“ organizaciją: 1-ajai pradinei – Klaipėdos geležinkelio mazgą; 3-iajai pradinei – Dumpių kolūkį; 4-ajai pradinei – elektros stotį; 8-ajai pradinei – gamyklą Nr. 7; 9-ajai pradinei – Juodkrantės apylinkės tarybą; 10-ajai pradinei – Preilos apylinkės tarybą; 1-ąja septynmete mokykla turėjo rūpintis Remonto ir statybos kontora; 2-ąja septynmete – Žvejybos trestas; 3-iąja septynmete – Laivų remonto gamykla; 4-ąja septynmete – Celiuliozės ir popieriaus kombinatas; 5-ąja septynmete – Jūrų prekybos uostas; 6-ąja septynmete – Nidos apylinkės taryba; 1-oji vidurinė mokykla pateko Remonto ir statybos kontoros, 2-oji – Žvejybos statybos valdybos, 3-ioji – „Trinyčių“ globon.
Statybos tresto Nr. 5 vadovas draugas Kapustinas iki liepos 10 d. buvo įpareigotas baigti mokyklos statybą Daržų gatvėje ir jos sklypo sutvarkymo darbus.
Miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas draugas Patlatyj buvo įpareigotas užtikrinti, kad iki rugsėjo 10 d. būtų patikrinta visų pirmokų sveikata.
Liaudies švietimo skyriui buvo leista už 12 tūkst. rublių nupirkti avalynės, drabužių ir rašymo priemonių nepasiturintiems mokiniams.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą