Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-10 |
Architekto Edmundo Benečio pradėta kova už tai, kad Nemirsetos kurhauzas būtų atstatytas, ten kur ir stovi jo likučiai, o ne kaip kopija, atitraukta nuo kelio, įgauna pagreitį. Į ją įsitraukė ir vietos bendruomenė, išjudėjo ir kai kurios institucijos.
Tuo metu kurhauzo likučius nuo 2013-iųjų valdančios bendrovės direktorė toliau laikosi pozicijos, kad įmanomas tik pastato kopijos statymas toliau nuo kelio esančioje sklypo vietoje. Tokiai pozicijai pritaria ir Palangos savivaldybė, kurios teritorijoje yra šis Mažosios Lietuvos paveldo objektas, ir Kultūros paveldo departamentas (KPD). Tuo metu „Via Lietuva“, kuriai priklauso kelias šalia kurhauzo, teigia, jog jokių teisinių kliūčių atkurti pastatą nėra.
Kurhauzo likučių vaizdas šią vasarą. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kolegos pritaria architekto pozicijai
Pernai spalį Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos valdyba, paraginta E. Benečio, kuris buvo ilgametis Palangos miesto vyr. architektas, kreipėsi į Palangos merą ir KPD Klaipėdos skyriaus vedėją Almantą Mureiką, prašydama „imtis būtinų veiksmų ir priemonių Nemirsetos kurhauzo pastato nykimui sustabdyti ir bent seniausios jo dalies atstatymui organizuoti“.
„Nykstantis Nemirsetos kurhauzas tėra vienas iš keturių tokio tipo statinių, esančių Lietuvos pajūryje. Išsivystęs iš XV a. pirmosios pusės karčemos, jis vis dar išlaiko savo gilios istorijos žymes. Pastato geografinė padėtis fiksuoja šimtmečių ribą tarp Pilsoto ir Mėguvos, vėliau Melno sutartimi (1422 m.) nustatytą valstybinę sieną. Palangos identiteto formavimui šis objektas ne mažiau svarbus nei Palangos kurhauzas, Birutės kalnas ar jūros tiltas. 2009 metais, tada dar puikiai išsilaikęs Nemirsetos kurhauzo statinys, buvo fiksuotas kaip Kultūros vertybių registro objektas. Deja, per pastaruosius metus netvarkomas pastatas baigia galutinai sunykti – nugriauta dviaukštė dalis, įgriuvęs senojo vienaukščio pastato stogas, nors yra išlikusios sienos. Prarandamos Registro pažymoje fiksuotos vertingosios savybės, pastatas grėsmingai artėja prie išnykimo ribos“, – rašė architektai.
Pats E. Benetis dar pernai lapkritį buvo kreipęsis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) dėl minėtojo kurhauzo apsaugos ir tvarkybos. Atsakymo „dėl nenumatytų techninių kliūčių“ jis sulaukė tik šiemet gegužę.
KPD: gali tapti gerąja praktika
VKPK atsakyme buvo rašoma, kad Palangos savivaldybė pateikė informaciją apie trišalę sutartį tarp jos, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir kurhauzo valdytojo, kuria numatomas šalių bendradarbiavimas svarstant pastato teisinės apsaugos panaikinimo klausimą ir „įgyvendinant jo kopijos projektą bei prireikus koreguojant teritorijų planavimo dokumentus“.
Minėtos sutarties projekte be kita ko buvo numatyta, kad statybos leidimą kurhauzo kopijai pastato likučius valdanti bendrovė „Vitalda“ įsipareigoja gauti per trejus metus, jei per atitinkamus terminus bus pakeistas detalusis planas, o kurhauzas išbrauktas iš nekilnojamojo turto vertybių sąrašo. Perleidžiant turtą kitiems savininkams jiems turėjo pareiti ir tokie sutartiniai įsipareigojimai.
„Balandžio 29 d. vykusiame neviešame Paveldo komisijos posėdyje buvo svarstyta Nemirsetos kurhauzo situacija, nagrinėtos pastato sunykimo priežastys, aptartos jo išsaugojimo galimybės ir galimi atkūrimo sprendiniai, trišalės sutarties nuostatos, valdytojo atsakomybės klausimai bei galimos šio atvejo pasekmės kultūros paveldo apsaugos praktikai. Posėdžio metu Paveldo komisija buvo informuota, kad sutartį yra pasirašę valdytojas ir Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Kultūros paveldo departamentas jai nėra pritaręs“, – rašyta šiame atsakyme.
Jame komisija taip pat nurodė, kad paprašė papildomos informacijos bei kreipėsi į Seimo kultūros komitetą, Vyriausybę ir prezidentą, „atkreipdama dėmesį į Nemirsetos kurhauzo atvejį ir galimas sistemines rizikas, susijusias su teisinės apsaugos panaikinimo ir paveldo objekto pakeitimo kopija kitoje vietoje praktika“. Anot komisijos, buvo gautas tik Vyriausybės kanceliarijos atsakymas, kad klausimas pagal kompetenciją perduotas nagrinėti Kultūros ministerijai.
Atsakydamas šiai komisijai KPD direktorius Vidmantas Bezaras savo rašte pirmiausiai nurodė, kad jam „nėra aiškus išskirtinis VKPK dėmesys šiam tik vietinio reikšmingumo ir jau beveik sunykusiam kultūros paveldo objektui, taip pat viešų ir suderintų veiksmų pristatymas bloga praktika, ypač kai diskusijos minėtu klausimu vyksta jau beveik du dešimtmečius ir VKPK dalyvavo šiame procese“.
KPD, anot jo direktoriaus, nuo 2019 m. „realiai vertindamas situaciją ir teisines galimybes, atsižvelgdamas į viešą interesą, sutiko, kad pastato liekanoms galėtų būti naikinama teisinė apsauga, jei būtų atlikti detalesni tyrimai, parengtas projektas buvusio Kurhauzo atkūrimui, įrengi informaciniai stendai, pristatantys objektą ir šio krašto istoriją“.
KPD pabrėžė, kad jau 2008 m. gruodį įrašant kurhauzą į Kultūros vertybių registrą didžioji dalis jo vertingųjų savybių buvo įvertintos kaip blogos būklės. Anot departamento, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas vertinant objektus numato ir papildomus atrankos kriterijus – „objekto būklę, išsaugojimo tikimybę, vientisumo vertinimą, išsaugojimo tikimybės, panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės kriterijus“, tad vertinant pagal juos pastatas jau nebūtų siūlomas įrašyti į minėtą registrą.
Anot departamento, pastato valdytojas jau 2014 ir 2015 m. kreipėsi į Palangos vertinimo tarybą dėl teisinės apsaugos kurhauzui panaikinimo bei pastato perkėlimo į kitą vietą galimybių. 2016 m. tuometinė VKPK kreipėsi į Palangos savivaldybės administraciją ir KPD bei siūlė kurhauzo „vertingųjų savybių tikslinimo/teisinės apsaugos reikalingumo klausimą“.
„2016-12-19 Palangos Vertinimo tarybos posėdyje valdytojo pristatyti parengti Kurhauzo, arklidžių sutvarkymo ir buvusio pagalbinio sodybos pastato atstatymo ir visos teritorijos sutvarkymo pasiūlymai, su blogos būklės pastatų nugriovimo ir komplekso „patraukimo“ nuo sklypo ribos apie 7,5 m sprendiniais. Po ilgų diskusijų ekspertai pritarę perkėlimo idėjai, nurodant sąlygą atlikti būtinus ir išsamius Nemirsetos kurhauzo bei kitų minėtų pastatų architektūrinius, konstrukcijų tyrimus, apmatavimus ir fotofiksaciją šių pastatų atkūrimui, tačiau tokie pilnos apimties detalūs tyrimai nebuvo atlikti“, – dėstoma V. Bezaro rašte.
Pasak KPD, 2018 m. buvo pareikalauta, kad kurhauzo valdytojai stabilizuotų pastato būklę ir pritarta vėliau pateiktam aprašui, numačiusiam nuardyti avarinės būklės konstrukcijas, o likusias išramstyti ir uždengti apsaugai nuo aplinkos poveikio.
Lietuvos automobilių kelių direkcija tų metų kovą nurodė, kad norint „patraukti“ kelią nuo kurhauzo ji „susidurtų su žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimu, taip pat kelių priežiūros ir plėtros finansavimo galimybių klausimu“, todėl artimiausiu metu šio kelio ruožo neplanuoja rekonstruoti.
Departamento direktorius taip pat nurodė, kad Klaipėdos teritorinis skyrius šiemet birželį kurhauzo valdytojų paprašė išvalyti aplinką aplink pastatą, iškirsti savaiminius krūmus ir medžius, kurie kenkia pastato mūrui bei uždengti pastato mūro išlikusias dalis apsaugant nuo tolimesnio aplinkos poveikio.
„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Departamentas mano, kad vykdydamas savo funkcijas Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius atliko visas administracines procedūras. Departamentas, įvertinęs realias tvarkybos galimybes, kompleksiškai pasverdamas viešąjį interesą (ne tik paveldo, bet ir viešosios infrastruktūros, kurorto įvaizdžio srityje), suprasdamas, kad po du dešimtmečius trukusių susirašinėjimų realių teigiamų pokyčių neįvyko, ir siekdamas nors dalinai išsaugoti pastatą kaip istorinį bei architektūrinį šio krašto specifiką atspindintį akcentą, sutiko, kad pastato atkūrimas išsamių tyrimų pagrindu, perkeliant jo išlikusius medžiaginius elementus už kelio apsaugos zonos, yra vienintelis būdas išsaugoti istorinę atmintį, kuriam būtini ir visų suinteresuotų pusių (valdytojo, savivaldos, paveldosaugos) veiksmai. Tikimės, kad juos realizavus, į atvejį bus galima pristatyti kaip gerąją praktiką įgyvendinant tiek Departamento, tiek Kultūros ministerijos, tiek VKPK deklaruotą siekį atsisakyti teisinės apsaugos beviltiškai sunykusiems objektams bei sumažinti Registre esančių objektų skaičių“, – reziumavo V. Bezaras.
Tačiau paveldo komisija, birželio pabaigoje pakartotinai svarsčiusi Nemirsetos kurhauzo klausimą, kreipėsi į KPD konstatuodama, kad pastato replikos sukūrimas kitoje vietoje negali būti laikomas kultūros paveldo išsaugojimo priemone.
„Paveldo komisija rekomenduoja Departamentui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai ateityje nesivadovauti kultūros paveldo objektų replikų kūrimo praktika“, – konstatuota jos rašte.
Bendruomenė – už išsaugojimą
Įkandin E. Benečio, iniciatyvą už kurhauzo atstatymą esamoje vietoje ėmė kelti ir asociacija „Myliu Nemirseta“. Jos pirmininkė Asta Marija Baškauskas rugpjūčio gale vykusio Palangos miesto tarybos posėdžio metu kreipėsi į vietos politikus.
„Nemirsetos kurhauzas turi būti išsaugotas ten, kur jis stovi šiandien – savo istorinėje vietoje (in situ)“, – teigia ši asociacija.
Anot jos, kurhauzo reikšmė negali būti atsieta nuo jo vietos, nes pastatas yra išlikusi konkrečios istorinės Nemirsetos struktūros dalis.
„Turi būti atsakyta į esminį klausimą kas ir kokiu mastu atsakingas už tai, kad kultūros paveldo objektas pasiekė dabartinę būklę? Kultūros paveldo objekto sunykimas negali būti vertinamas atsietai nuo jo priežiūros ir valdymo. Priešingu atveju susidarytų pavojinga praktika, kai ilgalaikės nepriežiūros pasekmės vėliau tampa argumentu atsisakyti objekto apsaugos ir pakeisti istorinį objektą nauja statyba“, – teigia asociacija.
Anot jos, turėtų būti ieškoma techninių ir eismo organizavimo sprendinių, leidžiančių suderinti kelio funkciją su kurhauzo išsaugojimu.
Asociacijos nuomone, jei dabartinis savininkas nėra pasirengęs tinkamai konservuoti ir restauruoti kurhauzo, savivaldybė galėtų įvertinti jo įsigijimo ar kitokio teisėto perėmimo visuomenės reikmėms galimybę bei sukurti čia Nemirsetos kultūros ir istorijos centrą su muziejine ar ekspozicine erdve, kur galėtų būti pristatoma Nemirsetos, jos aplinkos ir Mažosios Lietuvos bei kurhauzo istorija.
Kelias – ne kliūtis
Asociacija kreipėsi ir į „Via Lietuva“ (buvusi Kelių direkcija), prašydama paaiškinti, ar teisės aktai leistų atlikti kurhauzo tvarkybos darbus, jį restauruoti, nekeičiant istorinio pavidalo, tūrio.
„Teisės aktai nedraudžia pastato rekonstrukcijos 20 metrų kelio apsaugos zonoje. Įstatymai tik numato papildomas sąlygas tokiai statybai ir reikalauja gauti kelio savininko pritarimą. Pastato rekonstrukcija esamoje vietoje yra galima, jeigu jis nėra plečiamas kelio link. Keičiant gyvenamojo ar visuomeninio pastato išorės matmenis, papildomai reikia įvertinti kelio sukeliamą triukšmą ir numatyti apsaugos priemones, kad nebūtų viršytos higienos normos. Atitikus šiuos reikalavimus ir suderinus projektą su „Via Lietuva“, rekonstrukcija yra teisiškai įmanoma“, – asociacijai atsakė bendrovės Komunikacijų skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas.
Jis taip pat nurodė, kad jokių valstybės institucijų arba šio pastato savininkų kreipimųsi, prašymų leisti atlikti pastato tvarkybos darbus, jį restauruoti iki šiol nėra gauta.
Išplatino ir viešą pareiškimą
Praėjusią savaitę VKPK išplatino pranešimą spaudai, kuriame dėstė savo poziciją dėl Nemirsetos kurhauzo likimo. „Sprendimai dėl pastato ateities turi būti grindžiami išsamiais tyrimais, įvertinus ilgalaikės nepriežiūros aplinkybes ir platesnę Kultūros vertybių registro situaciją“, – skelbė komisija ir išreiškė „ypatingą susirūpinimą“ dėl iki šiol neatliktų išsamių Nemirsetos kurhauzo pastato tyrimų.
Komisijos teigimu, tik tokiais duomenimis pagrįstas vertinimas gali būti pagrindas spręsti dėl tolesnio objekto likimo ir galimų jo išsaugojimo būdų.
„Todėl šiuo metu Paveldo komisija nesiūlo konkrečių Nemirsetos kurhauzo atkūrimo sprendimų. Prieš juos priimant pirmiausia turi būti atlikti išsamūs tyrimai ir surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įvertinti jo būklę, išlikusią autentišką medžiagą ir galimus tolesnius veiksmus“, – pranešime cituota komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
Anot VKPK, bandymas kurhauzo problemą spręsti statant jo kopiją kitoje vietoje, kelia riziką „formuoti paveldo apsaugos praktiką, neatitinkančią kultūros paveldo apsaugos tikslų, orientuotų į autentiškumo išsaugojimą, o ne jo keitimą imitaciniais sprendiniais“.
Ministerija pritaria komisijai
Kultūros ministerija, atsakydama į „Atviros Klaipėdos“ klausimą, kas buvo padaryta po to, kai buvo gautas Vyriausybės kanceliarijos nurodymas išnagrinėti VKPK kreipimąsi dėl kurhauzo, atsakė, jog ji pritarė komisijos pozicijai, kad kultūros paveldo objekto teisinės apsaugos panaikinimas negali tapti alternatyva valdytojų pareigų nevykdymui.
„Ministerija akcentuoja išsamių tyrimų būtinybę – bet kokie tolesni sprendimai dėl objekto turi būti grindžiami tyrimų rezultatais ir priimami laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, prioritetą teikiant autentiškų objekto elementų išsaugojimui. Kultūros ministerija toliau analizuoja situaciją kartu su Kultūros paveldo departamentu. Taip pat numatoma surengti susitikimą su nevyriausybinių organizacijų, kurios kreipėsi į ministeriją dėl Nemirsetos kurhauzo išsaugojimo, atstovais“, – nurodė ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius.
Savivaldybė: racionaliausia atkurti kitoje vietoje
Palangos savivaldybė, paprašyta paaiškinti, kokių konkrečių žingsnių iki šiol yra ėmusis, kad Nemirsetos kurhauzo valdytojai sutvarkytų šį pastatą ir kokios pozicijos laikosi – ar kad būtų atstatytas esamas pastatas, ar būtų statoma jo kopija toliau nuo kelio, atsiuntė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūno Žvirblio komentarą.
„Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad Nemirsetos kurhauzas yra privatus objektas – jis nepriklauso Palangos miesto savivaldybei. Už privačių pastatų priežiūrą ir jų būklę atsako savininkai. Kalbant apie dabartinę Nemirsetos kurhauzo situaciją, svarbu patikslinti, kad šiandien pastato faktiškai nebėra – yra išlikę tik sienų fragmentai. Palangos miesto savivaldybė laikosi aiškios pozicijos, kad Nemirsetos kurhauzas turėtų būti atstatytas, tačiau kartu būtina ieškoti sprendimo, kuris leistų sudarytų sąlygas privačiam investuotojui jį atstatyti ir įveiklinti. Šiuo metu kurhauzo sienos likučiai stovi praktiškai ant regioninės reikšmės kelio ribos. Šiuo keliu kasdien juda intensyvus automobilių, taip pat ir sunkiasvorio transporto srautas. Žiemą nuo kelio valomas sniegas, naudojamos druskos ir kitos kelių priežiūros priemonės taip pat darė poveikį šalia esančiam pastatui ir jo konstrukcijoms. Pastatas dėl šio kelio praktiškai negali funkcionuoti, todėl atstatyti kurhauzą tiksliai buvusioje vietoje, kai jo siena faktiškai ribojasi su keliu, nėra racionalu ir funkcionalu – taip tvirtina pastato savininkai. Dėl to savininkai siūlo kurhauzą atstatyti jį kiek atitraukiant nuo kelio. Toks sprendimas leistų išsaugoti istorinio pastato tūrinę ir architektūrinę išraišką, o išlikusios pastato detalės galėtų būti panaudotos atstatant pastatą“, – teigia Ž. Žvirblis.
Anot jo, savivaldybė dėl Nemirsetos kurhauzo išsaugojimo ne kartą diskutavo su pastato savininku, paveldosaugos ir kitomis atsakingomis institucijomis. Esą buvo svarstomi įvairūs galimi sprendiniai – pastato atkūrimas, jo perkėlimo galimybė, aplinkinės infrastruktūros pakeitimas.
„Buvo kreiptasi ir į tuometę Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl galimybės pakeisti Klaipėdos plento trasą, tačiau tokiam sprendiniui nebuvo pritarta. Palangos miesto savivaldybė ir toliau laikosi pozicijos, kad šį istorinę reikšmę turintį objektą reikia išsaugoti ir atstatyti. Tačiau būtina ieškoti tokio sprendimo, kuris būtų realiai įgyvendinamas – tiek paveldosaugos, tiek susisiekimo, tiek investicijų požiūriu. Kadangi paties kelio patraukti ar pakeisti jo trasą galimybės nėra, Savivaldybės vertinimu, racionaliausia būtų kurhauzą atkurti jį atitraukiant nuo kelio“, – nurodė skyriaus vedėjas.
ATNAUJINTA. Jau po šios publikacijos pasirodymo Palangos miesto tarybos frakcijos „Palangos opozicija“ atstovė Svetlana Tučkė pasidalino savo pozicija, kad Palangos Kurhauzo istorija parodė, jog net sudėtingoje situacijoje, kai dalis kultūros paveldo objekto priklauso privatiems savininkams, valstybės institucijoms įsitraukus galima rasti sprendimą ir istorinį pastatą išsaugoti.
„Todėl, jeigu dabartinis Nemirsetos kurhauzo savininkas nėra pajėgus užtikrinti objekto išsaugojimo, valstybė turėtų rimtai svarstyti galimybę šį objektą perimti, o savivaldybė – priimti sprendimus, kurie padėtų išsaugoti Nemirsetos istoriją, o ne susitaikyti su jos pakeitimu kopija“, – teigia ji.
Pozicija nesikeičia
Nuo 2013-ųjų kurhauzą valdančios bendrovės „Vitalda“ direktorė Daiva Makutėnaitė „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog visada laikėsi ir dabar laikosi pozicijos, kad pastatą reikėtų atstatyti atitraukus nuo kelio, kuris per laiką esą priartėjo prie kurhauzo.
„Buvo iš pradžių pritarimas tokiam siūlymui, vėliau virto tik rekomendacija. Žmonės keičia poziciją, nesuprantu, kas vyksta“, – teigė ji.
Paklausta, ką darytų, jei atsirastų institucinis sprendimas, jog kurhauzą būtina atkurti esamoje vietoje, ji teigė nežinanti atsakymo. „Ne viena aš sprendžiu. Aš tik direktorė“, – teigė D. Makutėnaitė.
ISTORIJA
Istorikės Janinos Valančiūtės teigimu, XIX a. pab. – XX a. pradžioje pastatytą mūrinį kurhauzą sudarė 4 korpusai, visi – vienoje linijoje, palei Palangos kelią. Pagrindinis korpusas – dviejų aukštų, kiti – skirtingo lygmens vienaaukščiai. Kurhauzas XX a. I pusėje buvo rekonstruotas jį išplečiant.
Pagal žmonių prisiminimus, prieškaryje Nemirsetos kurhauze buvo įvairaus dydžio viešbučio kambariai svečiams, biliardo patalpa, į sodo pusę – salė. Iš salės išeinant į sodą buvo dengtas praėjimas, tada vadintas kolonada. Ji tęsėsi iki nedidelių vartelių prie kelio, už vartelių per kelią ėjo pėsčiųjų takas jūros link.
Pokaryje kurhauzas buvo nacionalizuotas ir perduotas naudoti sovietiniam kariniam poligonui. Šiuo laikotarpiu Kurhauzas rekonstruotas pritaikant sovietinės kariuomenės dalinio mokymų centrui, nugriauta dalis senųjų sodybos pastatų, istorinės sodybos ribos sunyko.
Palangos savivaldybei kurhauzas Vyriausybės sprendimu buvo perduotas 1992 m. gruodį. Po šešerių metų jis vėl tapo valstybės nuosavybe, kaip patikėtinis kurhauzą ėmė valdyti Valstybės turto fondas. 2006 m. spalį pastatą įsigijo UAB „Agrekas“.
Palangos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 2012 m. sausį sudarytame patikrinimo akte buvo konstatuota, kad pastato būklė bloga, visos pirmo aukšto angos užmūrytos plytomis.
Kurhauzas 2012-ųjų sausį. Kristinos Litvinienės nuotr.
2013 m. spalį KPD Klaipėdos teritorinio padalinio akte nurodoma, kad pastato konstrukcijų būklė pablogėjusi, lūžta perdangos. Tą patį mėnesį pastatą įsigijo ir dabar jį valanti UAB „Vitalda“.
2014 m. vasarį jau buvo nustatyta, kad kurhauzo pastato stogas vietomis įgriuvęs į vidų, galinėse sienose susidarę plyšiai, perdangos atskirose zonose yra supuvusios ir įgriuvusios.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Tik atstatyti, toje pačioje vietoje, kiek įmanoma autentiška architektūra
atkusti? kitoje vietoje.
Aha, mislijat neprisimename Vasiliausko planų? Kaip vietoj „Klumpės” už kyšius pristatė stiklo bačkų, Klaipėdoj viešbutį pervadinęs „Amvertin”, taip ir Nemirsetoje laikėsi Mureikos ir tos pačios taktikos
Ačiū, Martynai!