Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-15 |
Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjus plisti vaizdo klastotėms (angl. deepfake), kitą savaitę Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) planuoja surengti posėdį dėl tolimesnių Lietuvos institucijų veiksmų užkardant tokias galimas sukčiavimo schemas.
Kaip Eltai pasakojo NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta, socialiniame tinkle viešinami dirbtinio intelekto pagalba parengti vaizdo įrašai imituoja realiai Lietuvoje veikiančias televizijas, žinomus šalies medikus, žurnalistus, neva kalbančius jautriomis sveikatos temomis ar aptariančius tariamus COVID-19 vakcinų poveikius.
D. Butos teigimu, pastaraisiais įrašais siekiama kurstyti piliečių baimes ir skatinti juos įsigyti prekių, kurios esą padėtų išspręsti sukurtas problemas. Todėl, NKVC specialistų vertinimu, šie atvejai gali būti platesnės sukčiavimo schemos dalis.
„Tai naujas sukčiavimo lygis, pasitelkiant „deepfake“ technologijas. Ko gero, šioje situacijoje labiausiai liūdina feisbuko valdytojų požiūris. Kai kurie vaizdo įrašai jau yra užblokuoti, bet kiti iki šiol cirkuliuoja“, – šią savaitę Eltai teigė D. Buta.
„Bandėme susisiekti su feisbuko atstove Baltijos šalims, žadėjo sustiprinti situacijos peržiūrą, tačiau kol kas rezultatų nesulaukta“, – sakė jis.
Anot NKVC vyriausiojo patarėjo, su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos regiono valstybės.
„Identiški atvejai fiksuoti ir Latvijoje, Lenkijoje“, – pažymėjo centro atstovas.
Rekomenduoja kritiškai vertinti informaciją
Savo ruožtu NKVC piliečiams socialiniuose tinkluose rekomenduoja kritiškai vertinti visus vaizdo įrašus – ypač tuos, kuriais siekiama iššaukti emocinę reakciją ar siūloma įsigyti abejotinos kokybės produkciją. Taip pat specialistai ragina tikrinti, ar pastebėtas vaizdo įrašas yra patalpintas tik socialiniame tinkle, ar jį galima rasti ir realiuose žinių portalų, televizijų interneto svetainėse.
Be to, raginama jokiu būdu nespausti įtartinų puslapių nuorodų, jomis nesidalinti savo socialiniuose tinkluose, nepersiųsti kitiems žmonėms, nespausti „patinka“ ar kitaip nerodyti susidomėjimo.
„Sukčiai ne tik bando išvilioti pinigus, bet ir iškart pastebėję susidomėjimą bando perimti asmenines žmonių feisbuko paskyras“, – nurodė D. Buta.
Anot jo, su vaizdo klastotėms susidūrusių piliečių apie pastebėtą atvejį prašoma nedelsiant pranešti socialinio tinklo administracijai arba virtualiam Lietuvos policijos patruliui.
Žiniasklaidos priemonės, pastebėjusios, kad klastotės yra kuriamos jų vardu, taip pat raginamos nedelsiant kreiptis į socialinį tinklą, prašant pašalinti sukurtą turinį, ir informuoti policijos virtualų patrulį.
NKVC teigimu, kol kas nėra žinomas tokių vaizdo įrašų plitimo mastas, galimas nukentėjusiųjų nuo, kaip įtariama, sukčiavimo schemos skaičius.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą