Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-11-01 |
„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ toliau pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos uoste prieš 101-erius metus.
1925 m. spalio 23 d., tuometinė Uosto direkcija pritarė uosto rinkliavų projektui, kuris turėjo įsigalioti nuo 1926-ųjų, ir nutarė su juo supažindinti Susisiekimo ministeriją, Klaipėdos krašto direktoriją, Klaipėdos prekybos rūmus ir Klaipėdos lietuvių pirklių draugiją, prašydama „trumpiausiu laiku suteikti nuomonę“.
Minėtajame projekte rinkliavos buvo suskirstytos į tris kategorijas.
Pirmoji – laivų rinkliavos. Jas sudarė uosto rinkliavos, kurios turėjo būti mokamos ne tik už laivus, bet ir sielius. Buvo numatyta ir „gulėjimo rinkliava“, mokama už laivą, kuris uoste buvo ilgiau nei 14 parų, ir sielius, plūduriavusius uoste dešimt parų, jei jų savininkai nemokėdavo metinio mokesčio. Šiai kategorijai buvo priskirta ir krantinės rinkliava, mokama jei laivas yra atplaukęs ilgiau nei dienai. Taip pat – locijos rinkliavos už locmanų paslaugas, kurios buvo privalomos didesnės nei 4 m grimzlės laivams (atskirais atvejais Uosto valdyba galėdavo atleisti reguliariai kursuojančius laivus, kurių grimzlė ne didesnė kaip 6 m). Į šią kategoriją dar įėjo tiltų atidarymo rinkliavos bei mokesčiai už krovinius (krovimo rinkliava, skaičiuota už toną krovinio, bei sandėlių rinkliava, taikyta už užimamą plotą ir importo ar eksporto kroviniams skaičiuota nuo šeštos dienos, o tranzitui – nuo 11-os).
Antrajai kategorijai buvo priskirti mokesčiai už krovos darbus (kranų rinkliava ir „antraeilės rinkliavos“: svėrimo bei svorio pažymėjimo).
Paskutinei kategorijai buvo priskirtos uosto geležinkelio rinkliavos, mokėtinos už kiekvieną į uosto teritoriją įvežtą vagoną.
Šio posėdžio protokole taip pat nurodyta, jog direkcijos pirmininkas Tomas Norus-Naruševičius informavo, kad beveik prieš porą savaičių Vyriausybė patvirtino Uosto direkcijos kanceliarijai keturis etatus ir jiems skirtas mėnesines algas – vedėjo (600 litų), kvalifikuoto vertėjo (540 litų), mašininkės-stenografės (380 litų) ir kurjerio-sargo (160 litų) – tačiau neišgirdo direkcijos prašymo, jog dar reikia ir raštvedžio.
„Raštvedys būtinai reikalingas ir mes faktinai jį turime, mokant jam 400 litų pagrindinės algos mėnesiui. Tokiu būdu nėra dabartiniu metu lėšų pasamdyti vertėją“, – nurodė pirmininkas, o visa direkcija nutarė dar kartą kreiptis į Ministrų kabinetą dėl raštvedžio etato.
Raštvedžio direkcijai gailėjusi Vyriausybė visai kitaip elgėsi su Tautų Sąjungos remiantis Klaipėdos krašto konvencija į ją deleguotu norvegu Yngvar Kjelstrup.
„Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle jau buvo rašiusi, kad susitarus su Tautų Sąjungos konsultatyvės ir technikos komisijos dėl susisiekimo ir tranzito pirmininku norvegui iš pradžių buvo paskirta metinė 1500 anglų svarų dydžio alga. Tuo metu vienas anglų svaras buvo lygus apie 48,5 lito, tad metinė norvego alga turėjo sudaryti apie 72 750 litų arba apie 6000 litų per mėnesį – tiek, kiek gaudavo tuometinis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
1925-ųjų lapkričio 9 d. Ministrų kabinetas nusprendė pakeisti savo tų metų sausio 12-ąją priimtą nutarimą ir nuo lapkričio 1-osios Y. Kjelstrup per metus mokėti 45 tūkst. Norvegijos kronų dydžio algą. Tuo metu už vieną JAV dolerį buvo duodama 4,96 norvegiškos kronos, o litas buvo fiksuotas prie dolerio santykiu 10:1. Taigi, viena norvegiška krona buvo verta 2,016 lito, o Vyriausybės sprendimas reiškė, kad Y. Klejstrupo alga išauga iki beveik 90 726 litų per metus arba 7560 litų per mėnesį.
Tokį sprendimą inspiravo du T. Noraus-Naruševičiaus raštai tuometiniam premjerui Leonui Bistrui. Pirmajame, parašytame spalio 19-ąją, Uosto direkcijos vadovas dėstė, kad pasikeitus valiutos kursams Y. Klejstrupas pareiškė patiriantis nuostolio konvertuojant svarus į kronas. Anot T. Noraus-Noruševčiaus, iki tų metų rugsėjo vidurio dirbusi Vytauto Petrulio vadovaujama Vyriausybė buvo sutikusi padidinti norvegui mokamą metinę algą 9000 kronų ir su juo jau buvo susitarta, jog didesnė alga bus mokama nuo spalio. Tad siekiant „išvengti intrigų“ vadovas prašė premjero duoti atitinkamą parėdymą.
Po keturių dienų jis atsiuntė dar vieną raštą, papildantį jo ankstesnį „pareiškimą“. „Tautų Sąjungos paskirtas Uosto Direkcijos narys p. Kjelstrupas privačiai pareiškė man tokį pageidavimą: „Vedant š.m. pradžioje derybas su T.S. komiteto dėl susisiekimo ir tranzito pirmininku dėl paskirimo Klaipėdos Uosto Direkcijos nariu, jis tarp kitko pareikalavo atlyginimą sum. 45.000 n. kronų metams. Šis jo reikalavimas tapo išpildytas tuo būdu, kad jam, susitarus su mūsų Vyriausybe, buvo paskirtas atlyginimas 1500 anglų svarų metams, kas, imant tuo metu kursu, maždaug ir sudarydavo 45.000 n. kronų. Dabartiniu metu norvegų kronų kursas žymiai pasikėlė ir 1500 anglų svarų sudaro jau ne 45.000 n. kronų, bet tik 36.000. Gi turint atlikti daug visokių išmokėjimų /skolų, mokesnių ir tt. Osloje norvegų valiuta, jis, gaunant atlyginimą anglų svarais, neša didelius nuostolius. Delto jam būtų labai geistina nuo š.m. lapkričio 1 d. gauti atlyginimą norvegų kronomis, būtent 45.000 norvegų kronų metams“. Štai p. Kjelstrupo pageidavimas, į kurį reikia žiūrėti, kaip į tam tikrą prašymą. Kadangi pastarojo patenkinimas nesudarys mūsų Iždui didelio skirtumo, tai, mano nuomone, vertėtų jį išpildyti“, – rašė Uosto direkcijos vadovas.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą