Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-03-31 |
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus patvirtino detaliojo plano korektūrą, kuria atveriama galimybė „Viktorijos“ viešbučio, priklausančio jo bendražygio Arūno Tumos šeimai, plėtrai, prijungiant prie jo dalį šalia esančio šiuo metu varganą fasadą turinčio gyvenamojo namo. Korektūros dokumentuose rašoma, kad numatoma šį namą sutvarkyti atkuriant 1945 m. sugriautą architekto Herman Reissmman projektuotą „Memeler Dampfboot“ redakcijos pastatą.
Dokumente nurodyta, jog siekis atstatyti buvusios laikraščio redakcijos architektūrinę išraišką „padiktavo poreikį keisti stogo nuolydį ir atitinkamai paaukštinti kraigą“. Taip pat numatyta galimybė, kaip ir S. Šimkaus g. 2 sklype, įstiklinti vidinį Herkaus Manto g. 1 kiemelį.

Todėl vadovaujantis „teisinėmis išimtimis“ detaliajame plane buvo padidinamas teritorijoje leidžiamas užstatymo tankumas ir intensyvumas. Dalis gyvenamojo namo Herkaus Manto g. 1 „atskiru amalgamacijos projektu bus atidalinama ir prijungiamia prie „Viktorijos“ viešbučio pastato“.

Šioje teritorijoje yra du žemės sklypai. Viename iš jų yra veikiantis viešbutis. Kitame sklype esančiame gyvenamosios paskirties pastate šiuo metu yra registruotos 29 patalpos, suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai, iš kurių 24 yra butai, visi priklausantys UAB „Klaipėdos Viktorija“. O kai kurios negyvenamosios patalpos dar priklauso ir kitiems savininkams.
Pagal planą įvažiavimas į Herkaus Manto g. 2 liks esamas, iš Naujojo Sodo gatvės. Taip pat numatomas naujas įvažiavimas iš Vytauto gatvės į pastato rūsį.
Kadangi vietų automobiliams statyti nėra, numatoma naudotis Savivaldybės tarybos sprendime nurodyta galimybe mokėti piniginę kompensaciją.
ISTORIJA
„Memeler Dampfboot“ spaustuvė šiame sklype veikė nuo 1874-ųjų. Čia stovėjo virtinė 1-2 aukštų įmonei priklausiusių namų, kuriuose buvo kontoros ir gamybinės patalpos. Naujas pastatas vietoje vienaaukščių namų iškilo 1938-1939 m. Jis vadintas Dampfboot-Haus.

Statinys apėmė administraciją, dviejų laikraščių redakcijas, knygrišyklą, knygų spaustuvę ir kitas gamybines patalpas, biurus, tarnybinius butus. Pirmame aukšte, be įėjimo į firmos raštinę, buvo trys parduotuvės. Viršutiniuose aukštuose buvo nuomai skirti 3-5 kambarių butai. Keturaukštis, lyginant su senuoju statiniu, buvo apie 2 m atitrauktas nuo Herkaus Manto gatvės.
„Racionalios architektūros statinį išskyrė pirmo aukšto vitrininiai langai ir erkeris pietų fasade“, – knygoje „Klaipėda. Architektūros gidas“ rašo istorikas Vasilijus Safronovas.
1944 m. šis pastatas buvo smarkiai apgriautas ir atstatytas jau tik iš dalies – be erkerio ir kitų elementų.
O tai nebeliks to sovietinio darbo liaudies herbo viduryje miesto?
Ir kaip savivaldybei priklausantis NT nukeliavo į privačias rankas? Kažkada bandė perimti, nepavyko, o vėliau tyliai susitvarkė?
Na va, pasirodo yra verslininkų, kuriems rūpi istorija. Gal bus suinteresuotų atstatyti ir kitus vizualiai patrauklius pastatus? Miestą įspūdingu daro ne aikštės ir ne medžių gausa.