Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-07-17 |
Buvusio „Salamander” pastato imitacinio atstatymo projektą rengiančios bendrovės „A405″ architektas Gintaras Čičiurka, po viešo projektinių pasiūlymų svarstymo savo noru nukeliavęs į Klaipėdos regioninę architektūros tarybą (RAT), rimtų pretenzijų taip pat neišgirdo.
Tik Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika suabejojo, ar iš tiesų pastatas turėtų būti ryškiai baltas, nes taip esą labai išsiskirtų iš konteksto, o RAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas savo replika priminė diskusijas, kurios buvo kilusios dėl užsakovų sprendimo techninio projekto autoriais pasirinkti trečią vietą architektūriniame konkurse užėmusius „A405″ architektus, o ne ketvirtus likusius jų kolegas.
UAB „A405″ vizualizacija
G. Čičiurka pradėdamas pristatymą sakė, kad pirmos ir antros vietos konkurso laimėtojų pasiūlymai neatitiko detaliojo plano, todėl jų Kultūros paveldo departamentas net nevertino.
„Ir mes siūlėme nesirinkti pirmos vietos varianto, nes būtų visiškai uždaręs krantinę, iki pat vandens. Tiesiog konkurso darbų vertinimo metu ši aplinkybė kažkodėl nebuvo įvertinta”, – sakė ir A. Mureika.
Atsakydamas ir RAT narių klausimus G. Čičiurka informavo, kad pastatas bus iš monolitinio gelžbetoninio, nes jame labai daug arkų ir mūryti esą būtų labai sudėtinga. Jis bus šiltinamas iš išorės, dekoro elementai – iš putplasčio, gipso, jie bus montuojami ant apšiltinimo. Kiekvienas apdailos elementas bus analogas užfiksuotiems istorinėse nuotraukose.
RAT nariui Laimonui Bogušui pasiteiravus, kodėl lyginant su konkursiniu variantu evoliucionavo stoglangiai, G. Čičiurka pakartojo tą, ką ir sakė viešojo projektinių sprendinių svarstymo metu – dėl tiksliai indentifikuotų pamatų teko keisti sklypo ribas, jis susiaurėjo, o ir architektai prieš penkmetį buvo jaunesni ir drąsesni.
„Dabar projektuojamas stoglangis yra įdomus ženklas, o anie buvo labai agresyvus. Buvome numatę ir stiklinę laiptinę, jos irgi atsisakėme. Bet nenorėjome visiškai nubraukti to, ką siūlėme konkurse, ieškojome, kaip pabrėžti, kad imituojame buvusį pastatą. Stoglangio proporcijos atsirado intuityviai. Arba pasenome, arba mažiau drąsos turime, dėl to taip ir pasirodė”, – sakė G. Čičiurka.
„Ir teisingai pasirodė”, – po tokio jo pasisakymo tarstelėjo A. Mureika.
G. Čičiurka taip pat informavo kolegas, kad gaisrininkai „absoliučiai netoleruoja buvusių durų”, tad nieko neliko kaip daryti varstomą jų dalį plačią, o ne tokią kaip buvo senajame pastate.
Būsimo viešbučio reklama, anot G. Čičiurkos, bus tik fasadinis užrašas, nebus jokios tūrinės reklamos.
Anot projektuotojo, pastate, ko gero, bus geoterminis šildymas.
Baigusis klausimų-atsakymų sesijai recenzentu minėtajame architektūriniame konkurse buvęs E. Andrijauskas tarstelėjo, kad „A405″ užėmė trečią vietą, „nes buvo įdomūs konsoliniai išmetimai, o pas Ramunę (Ramunė Staševičiūtė – autor. past.) buvo visiškas atstatymas”.
Architektūriniam konkursui „A405″ siūlytas darbas.
IV vietoje konkurso metu likęs „Baltojo namo” projektas. Autoriai – Gerda Antanaitytė, Ramunė Staševičiūtė, Vytautas Grykšas.
A. Mureika savo ruožtu dar iškėlė klausimą, „ar tikrai reikia daryti pastatą visiškai baltą, net su baltais lietvamzdžiais”, nes jis esą iškristų iš konteksto, kaip Algimanto Kančo suprojektuotas naujas pastatas tarp senųjų Dangės krantinės sandėlių.
„Reikėt toną uždėti, kad neiškristų iš konteksto, nerėžtų akies. Senamiestyje ordiną ne už drąsą duoda”, – sakė A. Mureika.
Pagal savo veiklos reglamentą RAT išvadas formuluoja uždaroje posėdžio dalyje. Jos vėliau paskelbiamos kartu su protokolu. Su šiuo dokumentu galima susipažinti čia.
INFORMACIJA
Sklype Žvejų g. 2B XVI-XVII a. buvo įrengtos pirmosios miesto svarstyklės. Vėliau čia stovėjęs statinys perstatytas bei tapo gyvenamosios paskirties. XX a. pradžioje čia savo atstovybę ir parduotuvę įkūrė Vokietijos batų siuvimo ir prekybos įmonė „Salamander“.
1944-aisiais po rusų lėktuvų bombardavimo pastatas buvo apgadintas, o galutinai nugriautas 1947-aisiais.
„V. Paulius & Associates“ sklypą 99 metams aukciono būdu išnuomojo 2002 m. Bendrovė kas metus sumoka po 14 800 Eur siekiančius nuompinigius.
Iš pradžių čia norėta statyti net septynių aukštų pastatą, tačiau tokiems planams kategoriškai pasipriešino tiek aplinkinių namų gyventojai, visuomenės atstovai, tiek Kultūros paveldo departamentas.
„V. Paulius & Associates“ 2014 m. kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija buvo surengusi architektūrinį konkursą. Jame dalyvavo 19 projektų, iš kurių komisija išrinko tris geriausius. „A405″ architektų Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Sauliaus Plungės projektui „Istorija+“ tada atiteko trečioji konkurso vieta.
Dabar jų projektuojamo pastato aukšte suprojektuotas viešbučio holas su recepcija, bagažo saugykla, baras, tualetai, administracinė patalpa, atvira laiptinė ir liftas. Iš holo viešbučio gyventojai galės patekti į restoraną su baru bei konferencijų salę. Į restoraną bei konferencijų salę taip pat numatyti atskiri įėjimai iš Dangės krantinės.
Antrame ir trečiame aukštuose projektuojami numeriai gyventojams, pagalbinės patalpos viešbučiui aptarnauti. Kiekviename aukšte bus po septynis dviviečius numerius ir du keturviečius apartamentus. Iš viso viešbutyje suprojektuota 18 numerių, iš kurių 14 dviviečių ir 4 keturviečiai apartamentai. Antrame viešbučio aukšte vienas numeris bus pritaikytas žmonėms su negalia.
Mansardiniame aukšte numatyta tik viešbučio gyventojams skirta sporto salė ir SPA centras.
Baltas- labai subtilus sprendimas.Bet tai įpareigoja aplinkos namų ir visos erdvės estetiką, jos fizinį palaikymą
p. Mureika ordiną tikrai ne už drąsą gaus
Saldus kičiukas, bet gražu. Pagal senamiesčio kraštovaizdį tokioje vietoje gražiai atrodys prie vandens.
Normalu, lyginant su kitomis šalia būsimomis katastrofomis, tai yra muzikinio teatro putplasčio renovacijos šiukšliadėžės imitacijos rekonstrukcija užtrauksianti gėdą šimtmečiams, Atgimimo aikštės požeminių garažų statybos iškertant visus medžius, Danės gatvės platinimas iškertant visus medžius ir paverčiant gatvę automagistrale mieste…, Pasekoje nelieka Dangės skvero, bet turime monstrą į niekur – Bastionų tiltą! Dėkojame už broką patiems gabiausiems kūrėjams investicijų skyriui! Juk ponai ten, Zulcas &Co viską žino geriau už kraštovaizdžio architektūros specialistus! Tiesiog profesionalai dergti Klaipėdos senamiesčio kraštovaizdzdį! Negrįžtamai! Bet juk pinigai! ….
Toks jausmas, kad realybėj tas „visiškai baltas” pastatas vistiek kažkaip kitaip atrodys, smarkiai skirsis nuo paveikslėlio esančio straipsnyje. Dabar toks kaip vaiduoklis atrodo.
Vaiduoklis prie pasukamojo tiltelio yra įtrauktas į pasaulio architektūros tobulus objektus. Kuo daugiau vaiduoklių tuo geriau. Juk senamiestis, taip ir turi būti. Gal šiek tiek per baltas, bet puikus! (:
Vakar praeidamas pro čia kaip tik apie baltą spalvą pagalvojau. Iš konteksto išsiskirtų, per daug sterilu ir labiau į gydymo įstaigą panašus būtų. Primintų Vilniaus Naujamiesty, Švitrigailos gatvėje, itin matomoje vietoje pastatytas baltas daugiabutis- stovi jau gal 2 metus, bet akį vistiek rėžia. Čia ir ten aplinka panaši. Spalvos tai norisi.
Taip, net interjero remontą darant reikia dėti toną, nes ilgainiui balta spalva ims „nervinti” (: