Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-13 |
Prieš daug daug metų nuo miesto Malūnų vartų, kur nūnai sueina Pilies, Pylimo, Sausio 15-tosios ir Minijos gatvių galai, pietų pusėn vedė kelias. Netoli nuvedęs, jis šakojosi į du kelius. Tuodu vietomis skyrė platoka plokščiadugnė dauba, abu keliai tįso link Smeltalės upelio, vienas, kur arčiau marių, kirsdamas upelį tiltu nueidavo toliau, link Kairių ir Priekulės, o kitas, upelio neįveikęs, šakojosi ir suko į šoną.
Marių pakrantės buvo apstatytos vėjo malūnais, o prie abiejų kelių gyveno malūninkai, žvejai ir žemdirbiai. Ilgainiui kelias arčiau marių virto Malūnų gatve (Mühlenstrasse), kitas, už daubos – Malūnų vartų gatve (Mühlentorstrasse), o visa ši vietovė iki pat Smeltalės upelio ir šiek tiek už jo įgavo Smeltės pavadinimą.
Daubos dugnas kadaise buvo pelkėtas, neveltui šiaurinė jos dalis turėjo Gintaro pelkės vardą. Pelkė pamažu sausėjo, dugnas džiūvo, gal ir žmogus prie tos džiūties nagus prikišo.
Rytuose Smeltei ribą brėžė Šudrupės upelis, jis tekėjo gal už kilometro nuo marių kranto, per daug nenutoldamas nuo jo, ir pabaigoje įsiliejo į Smeltalės upę. Taigi, Šudrupė buvo dešinysis Smeltalės intakas, vėlesniais laikais kanalizuotas, paskui dalimis užpiltas ir pamirštas. Dabar jo vagą dar galima atsekti pagal tvenkinukus, likusius vakarinėje Taikos prospekto pusėje. Todėl, neturint ką veikti, „sovietinį“ Taikos prospektą būtų galima pervadinti Šudrupės prospektu.
Iš saulėtekio pusės, iš priemiestinių dvarų ar jų palivarkų link marių kranto nuo seno vedė keliai, juos pagal dvarus galėtume vadinti Naujadvario, Gedminų ir Marijenhofo keliais, bet kažin, ar jie taip buvo vadinami. Be tų senųjų kelių Smeltėje šalia sodybų buvo išvažinėti ir naujesni skersiniai keliukai, jungę Malūnų ir Malūnų vartų gatves. Kurį laiką ne visi tie keliukai savo vardus turėjo.
Kartą Smeltės skersinius keliukus sunumeravo nuo šiaurės pietų link ir pavadino Malūnų skersgatviais: Malūnų 1-asis skersgatvis, Malūnų 2-asis skersgatvis ir taip toliau, iš pradžių iki 4-tojo, paskui iki 7-tojo. Gintaro pelkės skersinių gatvelių neskaičiavo, jos turėjo savitus vardus, bet Smeltės šitos dalies gatves ir gatveles paliksiu ramybėje, jos ir jų vardai – painus dalykas.
Visi septyni Malūnų skersgatviai radosi jau 1909 metų miesto adresų knygoje (šių knygų ieškokite čia).
Vėliau užėjo istorijos virsmai. Nuo 1923 metų lietuviška valdžia kai kuriuos pavadinimus Klaipėdos krašte keitė (pvz., Smeltalę lietuviškuose žemėlapiuose rašė Smiltele, Švepelius – Švepliais ir t.t.), bet Smeltės gatvių vardų nelietė.
Pokario sovietams nei Smeltės, nei Malūnų vardai kažkodėl netiko, Smeltę buvo pasistengta pamiršti, o Malūnų ir Malūnų vartų gatvės 1948 metais perkrikštytos Nemuno ir Minijos gatvėmis. Teko keisti ir skersgatvių pavadinimus. Jie tapo Nemuno skersgatviais: Nemuno 1-asis, Nemuno 2-asis ir taip toliau iki 7-tojo.
Po kiek laiko tarybų valdžia vėl prisiminė tuos skersgatvius ir nutarė dar sykį pervadinti, kilstelėdama jų statusą nuo skersgatvio iki gatvės. Toks kilstelėjimas nieko nedavė – skersgatviai kaip buvo, taip ir liko keliukais be grindinio ar asfalto ir be šaligatvių. Kadangi jie jungė Nemuno ir Minijos gatves, tai naujiesiems pavadinimams visai logiškai vardai buvo parinkti iš Lietuvos upių vardyno. Nemuno skersgatviai tapo Dubysos, Merkio, Strėvos, Mituvos(?), Nevėžio, Šešupės ir Rusnės gatvėmis. Tai nutiko 1960 ar 1961 metais.
Dubysos gatvė
Dubysos gatvė arba Malūnų 1-asis skersgatvis miesto adresų knygos liudijimu iki Pirmojo pasaulinio karo turėjo keturis sunumeruotus namus. Vėliau namų daugėjo, ir 1942 metų knygoje jų buvo jau vienuolika ir dar Nr. 12, užrašytas gyvenamu baraku. Laikui bėgant, augo ir tų pačių namų gyventojų skaičius. Gal namai kiek plėtėsi arba žmonės gyveno vis talpiau.
Skersgatvis tarpukario miestelėnams turėjo būti žinomas siuvyklomis. Siuvėjai Smeltėje gyveno daug kur, bet siuvyklos viena greta kitos minimos tiktai 1-ajame skersgatvyje. Tokią name Nr. 2, seserų Grėtės, Marės ir Martos Likaičių nuosavybėje, laikė siuvėjas Hainrichas Kūrau, o name Nr. 3 veikė paties namo savininko Vilhelmo Ragaišiaus siuvykla. To negana, Antrojo pasaulinio karo metais adresu Nr. 12 dar figūravo ir siuvėjo Arturo Banzemiro įmonėlė.
Šalia Ragaišiaus namo stovėjo po pirmojo karo atsiradęs dar vienas pastatas Nr. 3A, priklausęs Elzei Baltrušienei. Ten veikė Baltrušių mėsinė ir gyveno patys mėsininkai Baltrušiai, Erikas ir Ernstas, bei keletas nuomininkų.
Name Nr. 5 buvo registruota namo savininko Makso Kanegyserio vežykla. Nesu tikras, kad krovinius Maksas ar jo samdiniai veždavo sunkvežimiu, o ne arklių traukiamu vežimu, bet greičiausiai sunkvežimiu. Kanegyserio namas buvo bene didžiausias skersgatvyje, tarkim, 1929 metais jame be paties savininko gyveno dar mažiausiai 14 žmonių.
O kas per barako (ne baroko) stiliaus namas Nr. 12, telefonų knygose pasirodęs 1935 metais? Kokie bėdžiai ten gyveno? Štai, jų sąrašas: darbininkai Gustavas Bernhardtas ir Jurgis Brožaitis, sutuoktinė Marė Engelkė, kepėjas Vilhelmas Gavėnas, darbininkė Gertrūda Graf, našlė Urtė Grikšienė, virvininkas Otas Gimšreikas, darbininkas Emilis Kulikas, dailininkas Valdemaras Zaleskis, muzikas Juozas Savickas, darbininkai Mikelis Simonaitis ir Vilis Tramas, našlė Dorė Trams, darbininkė Ela Tarner…
Iš tarybinių laikų toje Dubysos gatvelėje atsimenu nemažą kampinį namą prie Nemuno gatvės, kur buvo maisto prekių parduotuvė. Užsukdavom į ją, grįždami po dieninio filmo iš „Auroros“ kino teatro. Nei perkėlos, nei prieigos prie marių dar niekas neplanavo, vakarų pusėje buvo tik aklina uosto tvora su spygliuota viela viršuje ir geležinkelio bėgiai patvoryje. Užtat į pietus nuo Dubysos gatvės įduboje plytėjo „Baltijos“ stadionas, vykdavo futbolo varžybos. Parduotuvei pirkėjų netrūkdavo.
Vėliau, kai buvo nutiestas Taikos prospektas, Dubysos gatvė pratęsta iki jo ir dar toliau, iki Šilutės plento. Šiais laikais gatvės istorinė dalis, jos pradžių pradžia, buvo nukirpta, užtverta ir pradanginta.
Merkio gatvė
Toliau į pietus – Malūnų 2-asis skersgatvis arba Merkio gatvė. Kuo toliau į tą pusę, tuo Nemuno ir Minijos gatvės po truputį nutolsta viena nuo kitos, o jas jungiantys skersgatviai pailgėja.
2-asis skersgatvis nuo XIX amžiaus vidurio buvo žinomas mokykla, vadinta Smeltės II pradine. Mokyklos namas turėjo stovėti kažkur skersgatvio pradžioje, arčiau Nemuno gatvės. Tame pat pastate tarpukaryje veikė dar ir atskira miesto lietuvių katalikų pradinė mokykla. Kažkada esu ten vaikštinėjęs, bet nepažiūrėjau, ar iš mokyklų kas nors buvo likę – apie jas nieko nebuvau girdėjęs. Mano atmintyje – viena
kita sodyba su sodeliais ir patvorių alyvomis.
Kas per žmonės ten gyveno? Prieškario adresų knygose tėra keturi Malūnų 2-ojo skersgatvio gyvenamieji namai, tačiau didesniuose pastogę rasdavo daug žmonių. Štai, namas Nr. 4. Surašysiu kas ten gyveno, tarkim, 1935 metais, o paskui kartu suskaičiuosim. Taigi, savininkas Mikelis Piliasis ir nuomininkai: stalius Martynas Arnašius, siuvėjo pameistriai Jurgis ir Jokūbas Berženčiai, darbininkė Grėtė Beržentis, darbininkas Henrikas Beržentis, našlė Endė Eglyns, tarnaitė Marė Fiulhazė, darbininkas Henrikas Grygoleitis, darbininkė Ana Griunberg, sutuoktinė Mari Klaus, darbininkai Mikelis Kristeitis, Johanas Puodžius, Gustavas Rozė ir Jurgis Meišys, vairuotojas Kristupas Šnaideris, darbininkas Ansas Stragulys, našlė Ana Ulpins, darbininkai Augustas ir Julius Valiai ir kalvio pameistrys Fridrichas Valius. Oho, 21 pavardė! O juk nebūtinai gyveno po vieną, atvirkščiai, greičiau su antrąja puse ir vaikučiais, bet adresų knygose žinių apie šeimą nėra.
Skersgatvio kitų namų sąrašais skaitytojo nebevarginsiu, jie yra memelenderių vikipedijoje.
Malūnų 2-ojo skersgatvio likimas panašus į 1-ojo – jis pervadintas į Nemuno 2-ąjį skersgatvį, vėliau į Merkio gatvę. Dar vėliau teritorija atiduota uostui (Centriniam terminalui), namai nugriauti, sodeliai iškirsti, ir iš skersgatvio liko tik tai, kas pokariu buvo spėta pastatyti jo tąsoje už Minijos gatvės. Šiuo metu ten vienas vienintelis namas, statytas 1960 metais, dar saugo Merkio gatvės vardą, o pati gatvelė išnyksta plačiame „Švyturio“ arenos kieme.
Kitoje dalyje: Strėvos gatvė – Mituvos gatvė. O gal ne? „Riportas“
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą