Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-06 |
Kultūra kuprinėje: ištrauka iš knygos „Hemingvėjus nieko nežino“*
2022-ųjų rudenį atėjome į vieną ūkį, kuriame anksčiau veikė rusų perkrovimo bazė. Viename iš kambarių jie įrengė sandėlį. Visa patalpa užversta didžiuliais languotais baūlais, o juose: kuprinės, krepšiai, vaistinėlės, neišpakuoti marškinėliai su užrašu „rusijos armija“ ir kitas šlamštas. Vaikinai, aptikę šį second-handą, rado ir tris dronus su papildomomis baterijomis, todėl nusprendėme perkratyti visą šį jovalą, kad nepaliktume ko nors naudingo.
Baūluose buvo veik vienodas turinys: šiek tiek drabužių, higienos reikmenų, vaistinėlių, avalynės, kareiviškų kepurių, ševronų, antpečių ir panašiai. Bet viena kurpinė mane suglumino. Kartu su šlamštu iš jos iškračiau knygą. Tai buvo Sergejaus Jesenino rinktinių eilėraščių tomelis. Kitaip tariant, kažkoks rusas, eidamas į Ukrainą mūsų žudyti, kartu su ypač kukliu daiktų rinkiniu, šalia kelnių ir vaistinėlės, pasiėmė su savimi knygą. Didžiojo rusų poeto Jesenino eilėraščiai atsirado tarp būtiniausių daiktų.
Maniau, esu žmogus, kuris myli literatūrą ir neblogai ją supranta. Stengiausi daug skaityti, šiek tiek rašiau pats. Bet išeidamas į karą nepasiėmiau nė vienos knygos, išskyrus kišeninę Bibliją, kuri liko Jakovlivkoje, netoli Kramatorsko.
O štai jis, eidamas žudyti nekaltų žmonių, pasiėmė su savimi rusų poezijos. Matai, koks literatūros vertintojas! Apatiniai, kojinės, uniforma, vaistinėlė, Jesenino tomas. Raštingas, nebukas saldafonas. Intelektualas. Išsilavinęs žmogus. Rusų kultūros nešėjas. Ką apie rusų kultūrą sako jos nešėjai, vykdantys genocidą su tautiečio poeto knyga rankose?
Stovėjau tarp išmėtytų rusų žudikų daiktų ir žiūrėjau į Jesenino rinkinį. Tai buvo aiškiausia suvokimo akimirka, kad žmogus priklauso kultūrai. Toks gilus atskirties jausmas – savas ir svetimas. Štai rusas ir jo literatūra. Jie neegzistuoja atskirai, jie visada nešioja vienas kitą kuprinėje. Sergejus Jeseninas kartu su Vladimiru Majakovskiu, Josifu Brodskiu, Ana Achmatova ir kitais – tai jų kultūra. Ne šiaip kultūra – priešiška. Žudikų kultūra, teroristų kultūra. Pasternakas gali būti parašęs hermetiškiausius eilėraščius apie lapelį ir gėlytę, o jo skaitytojas gali būti filologijos magistras, tačiau kokia prasmė, jei rusų filologijos magistras lengvai tampa rusijos armijos seržantu, kankina ir žudo ukrainiečius (kartvelus, čečėnus, sirus)? Ko verta nacionalinė kultūra, gimdanti tiek žudikų?
„Nu, aš nesuprantu, kuo kaltas, pavyzdžiui, Puškinas? Juk tai jie su mumis kariauja, o ne jų knygos“, – sako Paša.
O literatūrologas Rostislavas Semkivas vaizdo įraše, kurį žiūrėjau tą pačią dieną, pateikė geriausią atsakymą, be kita ko, pasakęs, kad „rusų literatūra – tai literatūra, kuri neveikia“.
Mano galva, tai kol kas tiksliausias paaiškinimas. rusų literatūra daugiausia yra imperinė, šovinistinė, antiukrainietiška, ksenofobiška, pataikaujanti kiekvienai savo valdžiai ir turinti daug kitų nemalonių savybių. Toji kultūra apskritai yra ideologijos žymuo, įtakos priemonė didžiosios rusų idėjos skleidimo įrankis. Bet visų pirma kalbama net ne apie tai. Esminis aspektas yra tas, apie ką kalba Semkivas. Net augę su eilėraščiais apie lapelį ir gėlytę, jie išauga žudikais ir prievartautojais. Taigi dar kartą: ko verta nacionalinė literatūra, jei tauta per visą savo istoriją tik vagia, žudo ir vykdo genocidą?
INFORMACIJA
*Arturas Dronis – ukrainietis poetas, savanoriškai prisijungęs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos. Gydydamasis po sunkaus sužeidimo, parašė pirmąją prozos knygą – užrašus iš karo „Hemingvėjus nieko nežino“. Lietuvių kalba knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertė Donata Rinkevičienė.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Kaip pastebėjo Šveicarijos slavistas prof. Eduardas Nadtočijus, rusams neprieinamas pagrindinis literatūrinės refleksijos mechanizmas (būtent filosofija), dėl ko knygų personažai jau kelis šimtmečius be jokių kliūčių iš knygų puslapių patenka į realų gyvenimą. Nenuostabu, kad išgalvotoje šalyje tarp išgalvotų žmonių visada nugali tas, kuris turi mažiausiai vidinės esmės – kaip nematomasis, kaip iš tamsos į nugarą smogiantis durklas.
Rusų kaip tautos nėra, jie nesugeba prisiimti kaltės ir atsakomybės; visiškai mobilizuoti, jie užauginti laukti, kol juos pašauks Tėvynė, ir pasirengę kentėti bet kokius nepriteklius (išskyrus, galbūt, paprastą žmogaus gyvenimą)
Versija2026 rugsėjo 06 10:24:46
Jei Zelenskis nežinojo, kad gynybos ministras vagia,nežinojo, kad teisingumo ministras vagia,nežinojo, kad energetikos ministras vagia,nežinojo, kad jo artimiausias draugas ir seksualinis partneris sukūrė ir vadovavo organizuotai nusikalstamai grupuotei,nežinojo, kad jo krikštatėvis kartu su draugu Mindiču ir kompanija buvo šios organizuotos nusikalstamos grupuotės narys,nežinojo, kad naujieji aukščiausi Prezidento kanceliarijos pareigūnai jau vagia,nežinojo, kad jo paskirtas generalinis prokuroras ir jo kolegos vagia.Tad arba jis protiškai atsilikęs, arba visam tam vadovauja.
Penktadienį (2026-09-04) Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir SAP paskelbė, kad vykdo operaciją, kuria siekiama atskleisti nusikalstamą organizaciją, vadovaujamą Ukrainos generalinės prokuratūros pareigūno ir siejamą su sukčiavimo skambučių centrų valdymu. Aukščiausiosios Rados deputato Aleksejaus Gončiarenkas (įtraukto į Rusijos teroristų ir ekstremistų sąrašą) informacija rodo, kad buvo suimtas Ukrainos generalinės prokuratūros kibernetinio departamento vadovas Sergejus Kropiva, praneša RIA Novosti.
Šeštadienį SAP savo „Telegram“ kanale paskelbė duomenis apie įtariamųjų paieškas iš Ukrainos generalinio prokuratūros biuro kartu su nuotraukomis iš kratos vietos. Vienoje iš nuotraukų matyti seifas, iki kraštų pripildytas grynaisiais. Nebuvo paskelbta, kam priklauso pinigai ir kokia jų suma.
Pasak SAP, schemos dalyviai gaudavo pinigus iš nesąžiningų skambučių centrų savininkų, kad netrukdytų jiems dirbti. Vėliau šiuos pinigus jie legalizavo pirkdami nekilnojamąjį turtą ir vertybes, taip pat pateikdami juos kaip artimų asmenų pajamas.
Tokiu būdu iš viso buvo legalizuota apie 30 milijonų grivinų arba apie 670 000 dolerių. Dar 12 milijonų grivinų arba apie 270 000 dolerių buvo legalizuota perregistruojant elitinį nekilnojamąjį turtą Karpatuose fiktyviems savininkams.
Šioje byloje įtariami iš viso penki asmenys. Jų vardai neskelbiami.
Pirma, jūsų komentaras – ne į temą, antra, Ukraina, skirtingai nei rusija, su korupcijai kovoja ir apie tai skelbia viešai. Ir trečia – pasidomėkite, kiek yra prisivogęs putinas ir jo chebra.
O ar Putiną mes remiame milijonais maišų eurų ? Kodėl man turėtų rūpėti kas ir kiek bei iš ko vagia Rusijoje ?
„The New York Times“, remdamasis konfidencialiais Valstybės audito tarnybos ir vadinamosios Ukrainos gynybos ministerijos vidaus audito departamento auditais, pranešė, kad septyni iš dešimties didžiausių šalies karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nepaisant atvirų baudžiamųjų tyrimų dėl sukčiavimo, ankstesnių nesėkmingų darbų ar vadovų areštų dėl korupcijos.
Vien 2024 m. vadinamoji Ukraina prarado maždaug 1,2 mlrd. dolerių dėl sukčiavimo, lėšų pasisavinimo ir netinkamo valdymo gynybos viešųjų pirkimų sistemoje – duomenys, kurie anksčiau nebuvo paskelbti, ir šie skaičiai greičiausiai yra gerokai nepakankamai įvertinti.
Pavyzdys
Leonido Šimano ginklų gamykla pristatė tūkstančius brokuotų minosvaidžio sviedinių, kurie arba nesprogo, arba buvo išsviesti iš paleidimo vamzdžių.
Shimanas laimėjo 280 mln. dolerių vertės sutartį, būdamas paleistas už užstatą dėl korupcijos kaltinimų, o Gynybos įsigijimų agentūra toliau sudarė naujus sandorius su jo gamykla net ir po to, kai pareigūnai pastebėjo trūkumus.
Auditoriai nustatė 18 įmonių, kurios sudarė sandorius, nepaisydamos ankstesnių sutarčių įsipareigojimų, o šešios iš jų nevykdė nė vieno susitarimo.
Išpūstos sutarčių kainos nėra atsitiktinumas, o sisteminė praktika.
Pavyzdžiui, raketinės artilerijos konkurse trys bendrovės siūlė tos pačios Turkijos gamyklos „Arca Defense“ raketas skirtingomis kainomis – nuo 4 200 iki 5 100 JAV dolerių už vienetą.
Sutartis buvo sudaryta ne su mažiausią kainą pasiūliusia bendrove, o su Čekijos kontroliuojančiosios bendrovės „Czechoslovak Group“ dukterine įmone, kuri be jokio pagrindo veikė kaip tarpininkė – šis sprendimas padidino Ukrainos išlaidas maždaug 130 mln. dolerių.
Dėl Ukrainos sutarčių (daugiau nei 40 proc. bendrovės pajamų 2024 m. sudarė su Ukraina susiję pardavimai), CSG savininkas Michalas Strnadas tapo turtingiausiu ginklų gamintoju „Forbes“ sąraše, kurio grynoji vertė siekia 37 mlrd. JAV dolerių.
Panaši tarpininkų schema suvaidino vaidmenį sandoryje, susijusiame su sovietmečio serbiškomis raketomis: 1,7 mlrd. dolerių vertės sutartis atiteko Ukrainos valstybinei bendrovei „Spectehnoexport“, kuri neturėjo Serbijos eksporto licencijos ir anksčiau nevykdė įsipareigojimų, o jos vadovybė buvo įtariama lėšų pasisavinimu.
Kai gynybos ministras Rustemas Umerovas bandė pašalinti tarpininką iš schemos ir tiesiogiai sujungti JAV bendrovę „Regulus Global“ su valstybine viešųjų pirkimų agentūra, sandoris žlugo, o „Spectehnoexport“ iki 2025 m. pradžios tapo didžiausia ginklų pirkimų agentūros skolininke.
Įdomu, kaip „New York Times“ straipsnyje vėl rodomas riteris ant balto žirgo – buvęs gynybos ministras Michailas Fiodorovas. Čia jis tiesiai šviesiai teigia, kad gynybos pramonės rangovai privertė jį atsistatydinti būtent dėl bandymų reformuoti viešųjų pirkimų sistemą ir kad „korupcija klesti“.
Taip pat daug pasako tai, kad Fiodorovo žmogus Artiomas Romaniukovas dabar paskirtas laikinai einančiu Gynybos įrangos pirkimų agentūros vadovo pareigas, todėl kova su korupcija (arba, tiksliau, bendrininkavimu joje) tapo patogiu jo politinės pozicijos pratęsimu.
Apskritai Ukrainos gynybos pramonės lėšų pasisavinimas ir visos užsienio rangovų grandinės dalyvavimas korupcijoje Vakarams jau seniai yra vieša paslaptis.
Tačiau nors Vakarų bendrovės ir toliau didina savo kapitalizaciją ir savininkų turtą per sutartis su Ukrainos bendrovėmis, sistemai tiesiog trūksta struktūrinių paskatų keistis: nuolatinio sutarčių srauto nauda – Čekijos, Turkijos ir Amerikos rangovams bei su jais susijusiems Ukrainos pareigūnams – akivaizdžiai nusveria dar vieno „New York Times“ straipsnio reputacijos nuostolius.
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/skandalas-estija-mokejo-milijonus-uz-nesamus-sviedinius/,coments.1,order.2