Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-15 |
Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai liudija, kad 1953-1954 m. uostamiesčio valdžia vis sugrįždavo prie klausimų, susijusių su blaivyklų reikalais.
Po to, kai baigiantis 1953-iųjų liepai Vykdomasis komitetas, siekdamas„ pagerinti kovą su viešosios tvarkos pažeidėjais mieste“, nusprendė nuo tų metų rugpjūčio 15 d. atidaryti išblaivinimo įstaigą ir „prie miesto milicijos skyriaus“, prie šio klausimo buvo sugrįžta rugsėjo viduryje. Remiantis iš LTSR Ministrų tarybos gautu raštu buvo nuspręsta 1953 m. miesto biudžete 29,7 tūkst. rublių, kurių dar buvo neišnaudoję „vaikų priėmimo punktai“ (specialios įstaigos, skirtos laikinai sulaikyti, identifikuoti ir paskirstyti be priežiūros likusius arba įstatymus pažeidusius nepilnamečius), skirti tokiam išsipagiriojimo punktui finansuoti.
Kartu buvo patvirtinta sąmata, kaip naujoji blaivykla galėjo disponuoti tokiomis lėšomis, ir etatų sąrašas su algomis.


Klaipėdos miesto milicijos valdybos viršininkas draugas Abukauskas buvo įpareigotas per keturias dienas atidaryti tokią įstaigą, „sukomplektuoti etatus ir pilnai pradėti darbą“.

Jau spalio pradžioje paaiškėjo, kad reikia ieškoti lėšų ir išsiblaivymo punktui kapitaliniam remontui, nes tikslinant miesto biudžetą Finansų ministerijas šias lėšas buvo sumažinusi, bet tokios išlaidos vis tiek buvo „padarytos“. Tad miesto valdžia iš įvairių dar neišnaudotų biudžeto eilučių, užkuoduotų konkrečiais skyriais, straipsniais ir paragrafais, sukrapštė blaivyklos remontui 21 tūkst. rublių, o dar du tūkstančius, kurių reikėjo „minkštajam inventoriui“, nurėžė nuo Sveikatos apsaugos skyriaus.
Kitą dieną Vykdomąjį komitetą pasiekė slaptas LTSR Finansų ministerijos raštas, parengtas, kaip atsakymas į rugpjūčio pabaigoje Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos Milicijos valdybos prašymą 1953 metais Klaipėdos mieste atidaryti blaivyklą. Finansų ministerija nurodė, kad tokią įstaigą turėtų steigti miesto valdžia.

„Jos išlaikymui nuo rugsėjo 1 d. iki 1953 metų pabaigos pagal pridedamą sąmatą ir etatus reikėtų skirti 75 tūkst. rublių iš Klaipėdos miesto biudžeto bendrų sutaupymų (išskyrus darbo užmokesčio, stipendijų ir kapitalinių investicijų sutaupymus). Šios blaivyklos pajamos pagal 1953 metų sąmatos projektą numatomos 28,0 tūkst. rublių sumoje. Jos turi būti įskaitomos į miesto biudžetą“, – nurodė ministerija.
Dar vienas, 1954-ųjų sausio pradžioje priimtas, Vykdomojo komiteto sprendimas liudija, kad arba minėtosios blaivyklos taip ir nepavyko įsteigti, kaip planuota, arba jos jau nebeužteko. Sausio 8-osios sprendimas skelbė, kad atgaline data, nuo pirmos tų metų dienos, Klaipėdoje atidaroma blaivyklą. Už „medicininį aptarnavimą“ joje asmeniui buvo nustatytas 40 rublių mokestis. 1954-aisiais vidutinė alga Sovietų sąjungoje siekė 699 rublius.
INFORMACIJA
TASS pateikiamais duomenimis, pirmosios iš miestų biudžeto išlaikomos blaivyklos buvo atsiradusios dar Rusijos imperijos laikais, 1902-1904 metais Saratove, Kijeve, Jaroslavlyje ir Tūloje. Pirmoji sovietinė blaivykla buvo atidaryta 1931 m. lapkričio 14 d. Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas), Marato g. 79, ir buvo pavaldi Sveikatos apsaugos komisariatui. Nuo 1940-ųjų kovo vidaus reikalų ministro Laverentijaus Berijos įsakymu blaivyklos buvo priskirtos jo vadovaujamam komisariatui ir teisėsaugos pareigūnai pradėjo gatvėse aptiktus girtus piliečius pristatinėti į tokias įstaigas.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą