Sunku suskaičiuoti, kiek krokodilų gyvena jaukiame knygynėlyje CROCO-BOOKS.LT., kuriame prekiaujama vaikams skirtomis knygomis rusų kalba.

Žavi knygynėlio įkūrėja Valerija Aksionova prieš 10 metų atvyko iš Minsko į Klaipėdą, kur pradėjo savo svajonių verslą.

Valerija, kas jus atvedė į Klaipėdą?

Būdama 17-metė moksleivė poilsiavau Kazachstane, kur susipažinau su savo būsimu vyru. Tada dar nežinojau, kad yra toks miestas Klaipėda. Tarp mūsų užsimezgė puikus kurortinis romanas, peraugęs į šeimą. Ir štai jau 10 metų, kaip gyvenu Klaipėdoje.

Kaip čia jaučiatės? Ar patinka miesto atmosfera?

Visada sakiau ir sakysiu – miestas prie jūros turi savo pranašumą. Dažnai juokauju, kad, ko gero, jei mano vyras būtų gyvenęs Kaune, vargu, ar už jo būčiau ištekėjusi. Jūra – didžiulis pliusas, ja negalima nesižavėti. Pamenu, kai sužinojau apie Kuršių neriją, negalėjau net patikėti, jog apskritai yra tokių gamtos kampelių. Kaskart kildama mediniais laiptais ir visa tai matydama savo akimis, iki šiol negaliu patikėti, jog tai egzistuoja realybėje. Tai labai graži, įkvepianti, beribė erdvė.

Pajūrio grožis man kompensuoja vakarėlių, teatro, baleto trūkumą. Be to, Klaipėda labai patogus miestas gyventi šeimai.

Ar greit adaptavotės?

Reikėjo laiko, kol susiradau bendraminčių, naujų draugių. Dabar jau galiu sakyti, kad esu čia pritapusi, nors laisvai lietuviškai ir nekalbu. Turiu savo verslą, net ir mėgstamus maisto produktus, kuriuos kaskart pirkdama parduotuvėse žinau, kad jie bus skanūs (juokiasi).

Pagal profesiją esate rūbų dizainerė, kaip kilo mintis įkurti knygyną?

Man kūryba, kaip ir jūra, yra beribė. Pasinėręs į ją nematai ribų. Jei kūryba slypi žmoguje, ji gali pasireikšti įvairiais būdais. Baigiau dizaino fakultetą, tai buvo mano didžioji svajonė. Pamenu, jog nuo 10-ties metų lėlėms piešdavau rūbus. Mokytis man labai patiko, jau pirmame kurse dirbau, turėjau užsakymų. Prieš sutikdama savo būsimą vyrą buvau susiformavęs, laimingas, save realizavęs žmogus. Man neteko patirti ieškojimų, abejonių, nusivylimų kartėlio.

Atvykusi į Klaipėdą, pastojau. Netrukus po sūnaus gimimo atsirado ir dukra. Tuo metu resursų kūrybai, žinoma, jau trūko, be to, išsigandau viską pradėti nuo nulio. Minske turėjau savo studiją, o čia – nauja kalba, nauji žmonės, kitokia mada, kitoks rūbų pasirinkimas. Kurį laiką dar per atstumą bandžiau vadovauti, bet supratau, kad be tiesioginio mano dalyvavimo versle rezultatas yra minimalus.

Kaip kilo mintis įkurti knygyną vaikams?

Aš buvau ta mama, kuri skaitė savo pilvui. Dar būdama nėščia su Damiru, pradėjau kaupti vaikiškų knygų biblioteką ir jam skaičiau. Tad visai logiška, kad jam gimus, pasinėriau į tą veiklą. Su vaikais mes augame kartu su knygomis. Be to, atveždavau knygų draugėms ir taip palaipsniui supratau, jog čia labai trūksta geros vaikiškos literatūros.

Kaip atsirado krokodilas? Kodėl croco-books?

Vienu iš mylimiausiu Damiro kūriniu tapo Kornelijus Čiukovskio „Vogta saulė”. Krokodilas – ryškus personažas. Jau turėdama verslo patirties, supratau, jog be geros idėjos, be įdomių trūkstamų prekių, dar turi būti tai, kas mane išskirtų iš kitų. Taip sutapo, jog angliškas žodis krokodilas (croco) vizualiai gerai žiūrisi su žodžiu knygos (books). Įsimenantis skambesys, padedantis parinkti spalvą, apipavidalinimą įvairiems vaikiškiems daiktams. Be emocinio pavadinimo užsitaiso dar jame yra ir logikos, juk kone visose vaikiškose knygutėse galima rasti pasakojimų apie krokodilus.

Kuo Jūsų parduotuvė išskirtinė?

Tai ne tik parduotuvė. Tai knyginė-kūrybinė veikla. Sukūriau savo profilį Intagrame, kur pasakojau apie knygas, kurias mes skaitėme, knygų pirkau daug. Iš pradžių turėjau mintį sukurti e. parduotuvę, šį formatą palaikau ir iki šiol. Tai taupo pirkėjų laiką, o tarp jų dominuoja mamos, kurioms to laiko kaip tik ir trūksta. Tinklapį croco-books.lt pasistengiau sukurti kuo paprastesnį, kuriame talpinu ir visų knygų iliustracijas. Žinoma, svarbiausia turinys, bet ir iliustracijų stilistika, šriftas, dydis, spaudos kokybė irgi svarbūs, renkantis knygą.

Manęs dažnai klausia, kodėl nepasisamdau pardavėjo (s) ir jam (jai) neperduodu dalies savo veiklos. Tačiau esu įsitikinusi, jog niekas geriau už mane nežinos asortimento ir sėkmingiau neparduos.

Stengiuosi būti aktyvi socialiniuose tinkluose, mano profilis yra maksimaliai nuoširdus, pati pristatau užsakymus ir tai žmones traukia. Mūsų „krokodilų” yra ir Amerikoje, ir Turkijoje, ir Norvegijoje, ir Vokietijoje.

Žinoma, tai reikalauja maksimalių pastangų, nes esu ir pardavėja, ir krovėja, ir reklamos agentė, ir kurjerė. Tuo pat metu tenka būti ir mama, žmona, moterimi.

Dvejus metus mąsčiau, ar verta atidaryti dar ir fizinę parduotuvę. Ilgai neapsisprendžiau, bet vienu momentu viskas susiklostė savaime. Kartais, pasižiūrėjusi iš šono, pati nustembu, kad tai sukūriau aš, bet, matyt, kai degi idėja, ribų nebematai.

Bet jūs ne tik knygas pardavinėjate…

Parduotuvės atidarymo proga surengėme vasaros pikniko skaitymus. Tuo metu man norėjosi susipažinti su vietinėmis mamomis, papasakoti, kad skaityti galima linksmai ir įdomiai. Tai buvo nemokami skaitymai, kurių metu aš sugalvodavau tam tikras užduotis pagal perskaitytų knygelių turinį. Po dvejų metų mes išsiplėtėme ir įsigytos patalpos leido tuos renginius jau organizuoti visus metus. Dabar vasaros metu mes renkamės pievelėj prie Jono kalnelio trečiadieniais 17 val. (iš anksto apie tai pranešame).

Esame įkūrę vaikų knygų klubą, kuris vyksta du kartus per mėnesį parduotuvės patalpose. Įdomu stebėti, kaip vaikai, tikėjęsi, jog atėjo į įprastą vaikų žaidimo kambarį, patenka į kūrybinę aplinką ir kaskart vis labiau įsitraukia į šių susitikimų formatą. Tai ne tik žaidimai, kuriuos aš rengiu 5-7 metų vaikams. Tai ir intelektinė dalis, kurios metu tenka pasėdėti, paklausyti, suprasti, išsakyti savo nuomonę, ir kūrybinė dalis.

Iš jūsų parduotuvės neįmanoma išeiti tuščiomis rankomis. Kaip parenkate literatūrą?

Seku naujienas. Man svarbu, kad be klasikos (tiek vaikiškos, tiek suaugusiųjų) visada atsirastų kažkas naujo, šiuolaikinio. Kad atlieptų laikmečio, kuriame mes gyvename, aktualijas. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama apie jausmus, emocinį intelektą, empatiją.

Аr galima užsisakyti knygą, kurios nėra jūsų parduotuvėje?

Žinoma. Ir ne tik vaikišką. Jei neskubu, užsakymas įvykdomas per 2-3 savaites. Vaikų ir suaugusiųjų literatūros pasaulis beribis, viso jo aprėpti, kad ir kaip norėčiau, neįmanoma.

Kaip išugdyti vaikui norą skaityti?

Kaip tik neseniai baigiau skaityti labai įtraukiančią M. Arotštamo knygą „Skaitantis vaikas”, kurioje atskiras skyrius skirtas būtent šiai temai ir vienas iš svarbiausių punktų, kuriam aš irgi pritariu – būtinas asmeninis pavyzdys. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Kai nuo vaikystės knyga yra įprastas daiktas, tas, kuris visada – po ranka, tai veikia. Nereikia raginti, versti, bausti skaitymu, atvirkščiai – reikia palaikyti susidomėjimą, pačiam domėtis vaiko interesais.

Visada raginu ateiti pasirinkti knygelių kartu su vaiku. Kai jis pats turi pasirinkimą, kai įsitraukia į procesą, jam iškart tampa įdomu.

Daugelis tėvų galvoja, jog kai vaikas išmoksta skaityti, jų misija šioje srityje baigta. Taip mąstyti neteisinga. Savarankiškas skaitymas ir tėvų skaitymas vaikams, pavyzdžiui, prieš miegą – paraleliniai procesai. Vaikas pamilsta knygas, kai jos natūraliai įsilieja į jo gyvenimą. Todėl nenustokite skaityti garsiai savo vaikams, juoba kad tai sukuria ir emocinį ryšį su vaiku.

Dabar knygų pasirinkimas – labai didelis. Tai ne tik įprasti pasakojimai, pasakos, apysakos, bet ir paieškos knygos, komiksai, knygos su langais, su užduotimis, knygos- dėlionės (puzlės), knygos su liečiamaisiais intarpais, įvairūs vadovėliai. Milijardai formatų.

Ką patartumėt paskaityti vasarą?

Vasarą vaikai apkrauti privalomos mokyklinės klasikos sąrašais, kuriuose, gaila, nėra šiuolaikinių autorių. Mano nuomone, ikimokykliniu laikotarpiu geriausia rinktis šiuolaikinius nuotaikingus, juokingus, linksmus pasakojimus, atitinkančius vaiko interesus. Svarbu vaiko knygų pasaulį pripildyti įtraukiančiais dalykais. Su klasika jie susipažins, vos tik pradės eiti į mokyklą.

Paprasčiau 5-mečiui skaityti apie Nežiniuką, nei imti į rankas knygą „Varna, lapė ir pica”. Tai mus gąsdina. Geriau Krylovo klasikinė pasakėčia, nes mums, suaugusiems, čia viskas logiška ir suprantama. Bet šiandieniniai vaikai yra kitokie, reikia būti lankstiems, nes ir pasaulis jau kitoks. Šiuolaikinės literatūros personažai ir jų pateikimas – visai kitokio formato. Mūsų vaikai auga kitokiame pasaulyje, kuriame būtina tinkamai derinti klasiką su kasdienybe. Būti lankstiems svarbu ir dėl mūsų pačių.

Kai mano vaikas mokėsi skaityti, aš jam padaviau Minecraft komiksus, kurių pati negaliu pakęsti, nesu tokios literatūros šalininkė. Bet kaip komiksai – jie puikūs, tad, kaip sakoma, suėjo. Svarbu rasti priėjimą prie vaiko. Pavyzdžiui, šiemet skaitymo dienoraštį pasiūliau pildyti piešiniais- įspūdžiais. Pažiūrėsim, ar jis palaikys šią idėją.

Sudominti galima kiekvieną vaiką, reikia tik pasistengti. Pavyzdžiui, galima nupirkti gražų spalvotą vasaros skaitinių dienoraštį arba pasiūlyti audio knygą. Juk svarbiausia ne forma, o turinys. Ir, žinoma, svarbu leisti rinktis. Tai visada labiau įkvepia.

O koks jūsų požiūris į elektronines knygas?

Jų neneigiu, net ir pati kartais naudojuosi, nes tam tikromis aplinkybėmis būna patogiau. Tačiau, žinoma, elektroninė knyga niekada nepakeis spausdintinės knygos su užlenktais puslapiais bei tarp jų išsaugotomis džiovintomis gėlėmis, primenančiomis jūrą ir vasarą.