Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-12-26 |
Prieš 72 metus, 1953-iųjų gruodį, Klaipėdos valdžia tikėjosi, jog antru bandymu jai pavyks paskirti tinkamą vietą II miesto vandenvietei, bet, kaip parodė ateitis, jis irgi buvo nesėkmingas.
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais Klaipėdai tarnavo dar 1902-aisiais atidaryta vandenvietė dabartinėje Liepų gatvėje. Sutvarkius II pasaulinio karo metu sunaikintą infrastruktūrą centralizuotai tiekiamas vanduo pirmuosius namus pasiekė 1945-ųjų gegužės pabaigoje.
Pietinėje miesto dalyje pradėjus statyti Žvejybos uosto gyvenamąjį rajoną, augant pramonės įmonėms, iškilo vandens tiekimo klausimas – nors jis iš I vandenvietės nuolat augo, bet nebesiekė aprūpinimo normų.

1952 m. gegužės 20 d. Vykdomojo komiteto sprendime rašoma, kad jis buvo sulaukęs Komunalinio ūkio ministerijos reikalavimo paskirti sklypą naujai vandenvietei pietinėje miesto dalyje. Atsižvelgęs į tam reikalui spręsti sudarytos komisijos aktą Vykdomasis komitetas nusprendė naujai vandenvietei skirti 10 hektarų ploto sklypą Pempininkų rajone, tarp „pirmosios sankryžos ir geležinkelio į Celiuliozės ir popieriaus kombinatą“. Trestui „Vodokanal“ statybas buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip trečią tų metų ketvirtį. Tačiau ilgai netrukus, bet paaiškėjo, kad ši vieta yra netinkamas tokiai paskirčiai.
1953-iųjų gruodžio 9 d. Vykdomasis komitetas jau nusprendė atšaukti ankstesnį savo sprendimą ir trestui „Vodokanal“ paskyrė apie 66 hektarų ploto sklypą, kuriame turėjo įsitekti ir reikiama sanitarinės apsaugos zona. Sklypas buvo „trikampyje tarp Šilutės plento, ir projektuojamų Aviacijos ir Saugų gatvių“.

Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″ rašo, jog šis sklypas apytiksliai buvo dabartinės „Klaipėdos energijos“ rajoninės katilinės vietoje.

Per 1953-iųjų Kalėdas Vykdomasis komitetas turėjo priimti sprendimą dėl naujo gręžinio, nes tuometinis artezinis gręžinys Nr. 2 „žymiai sumažino vandens padavimą“. Naują gręžinį buvo leista gręžti sklype, buvusiame „į pietvakarių krypties pusę nuo dabar esančio Klaipėdos miesto artezinio šulinio“.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad minėtasis II vandenvietei numatytas sklypas, anot V. Safronovo, pasirodė netinkamas. Bandomieji gręžiniai pietinėje miesto dalyje teigiamų rezultatų nedavė: vanduo juose turėjo priemaišų, kurių valymas buvo sudėtingas ir brangus.
Paieškos baigėsi tik 1958-aisiais. Tų metų vasarį „Sovestkaja Klaipeda” pranešė, kad profesinės mokyklos (dabar – Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas Bijūnų gatvėje) apylinkėse išgręžtame gręžinyje yra geros kokybės vanduo ir čia galima išgauti tiek vandens, kiek ir iš gręžinio Žvejybos uosto rajone, kurio vanduo buvo nekokybiškas. Ir birželio 6-ąją Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą „Dėl naujo vandentiekio statybos pietinėje miesto dalyje“. Juo naujai vandenvietei buvo paskirtas 5,7 ha ploto sklypas „22-jam kvartale prie Ryšininkų gatvės”.
Pasak V. Safronovo, iki 1958 metų galo buvo išgręžti penki gręžiniai, kuriuos, mieste esant dideliam vandens trūkumui, pradėta eksploatuoti dar neįrengus valymo įrenginių, tačiau ir tai neužtikrinimo reikiamo vandens tiekimo.
„Pietinėje miesto dalyje du gręžiniai prijungti tiesiog prie vandentiekio tinklo be valymo įrengimų ir tiekia gyventojams nevalytą vandenį. Pietinėje miesto dalyje vandens spaudimas tinkle labais menkas, dėl ko vanduo dažniausiai būna tik pirmuose gyvenamų namų aukštuose“, – buvo rašoma 1959-ųjų gegužę priimtame bendrame Vykdomojo komiteto ir Lietuvos komunistų partijos miesto komiteto biuro sprendime.
1962-ųjų birželio viduryje „Tarybinė Klaipėda“ skelbė, kad „toli gražu nepilnai dar gali patenkinti pietinės miesto dalies gyventojų ir pramonės įmonių poreikius artezinis gręžinys, tiekiantis vandenį šiam rajonui“.
Valstybinė komisija II vandenvietės įrenginius priėmė tik 1964-ųjų pradžioje. Ji tarnavo iki 2005-ųjų, kai įmonės „Klaipėdos vanduo“ valdyba nusprendė, jog užtenka I ir II vandenvietės pajėgumų bei priėmė sprendimą II vandenvietę užkonservuoti penkeriems metams, nes į jos gręžinius aktyviai ėmė veržtis sūrus vanduo.
2009-ųjų spalį miesto Taryba „Klaipėdos vandens“ siūlymu pritarė II vandenvietės uždarymui. Dabartinė miesto valdžia dalyje jos sklypo numato pastatyti ledo areną. Jau pasirašyta sutartis dėl vandenvietės pastatų griovimo ir medžių kirtimo.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Is klimato kaitos fondo statys?
Vandens resursas atimtas iš miesto.. ledo areną kaip fantiką ant viršaus
Bet vanduo surus
Vandenį jie pajamė sau
Vandenį reikia užvaldyti