Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-14 |
Sudėtinga Klaipėdos krašto ir miesto istorija savyje slepia daugybę įdomių, bet kartu ir skaudžių, iki šiol neatrastų klodų, kuriuos, pasirodo, gali atverti du niekuo neišsiskiriantys vienos gatvės namai ir juose gyvenę žmonės.
Tarpukario Klaipėdoje, šį kraštą po sėkmingos 1923-ųjų operacijos prijungus prie Lietuvos, imta puoselėti lietuvybę kaip atsvarą iki tol čia vyravusiai vokiškai kultūrai, švietimui, valdininkijai. Todėl tiek iš Didžiosios Lietuvos, tiek ir iš aplinkinių Klaipėdos krašto miestelių imta kviestis įvairių sričių inteligentijos atstovus gyventi ir dirbti Klaipėdoje.
Taip tuometinėje Altenbergo gatvėje [dabar – Vilties g.], tik skirtingose jos pusėse, tarpukariu apsigyveno du vyrai: Antanas, kilimo nuo Marijampolės krašto, ir Jonas, gimęs Mažojoje Lietuvoje netoli Saugų.
Vyrai nebuvo bendraamžiai – Jonas buvo 15 metų vyresnis už Antaną, tačiau, be jokios abejonės, jie gerai pažinojo vienas kitą. Ir ne tik dėl to, kad abu gyveno toje pačioje gatvėje, visai netoli vienas kito, bet ir dėl to, kad buvo kolegos – mokytojavo toje pačioje, šalia esančioje Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Antanas buvo lietuvių kalbos mokytojas, Jonas gimnazistams dėstė lotynų ir anglų kalbas. Mokytojus jungė ir tai, jog abu buvo baigę tą patį Vytauto Didžiojo universitetą Kaune.
Visgi ne amžiaus skirtumas ir juoba ne gyvenimas priešingose gatvės pusėse šių dviejų vyrų likimus po Antrojo pasaulinio karo nubloškė į visiškai skirtingas puses – tai padarė sovietinė okupacija.
Nuomonei. Jei žmonės dirbo valdžiai, tai dar nereiškia, kad kolaboravo
Visiškai sutinku su jūsų nuomone.
Vieniems dieną lašinių, kitiems naktį. Abeji tokie patys. Nėr čia ko vienus šlovinti kitus niekinti ir tuo pjūdytojai gyvena. Niekam neberūpi nei ta praeitis nei ta ateitis. Naujoji karta gyvena šia diena ir džiaugiasi tuo. Gyvenimas tik akimirka begaliniame laike
Niekas nieko nešlovina – tik išdėstyti faktai. Jei jums neįdomu – neskaitykite, yra kam įdomu. Ačiū Dievui, dar ne visi yra numankurtėję.
Oi tie Didžiosios Lietuvos mokytojai…
Be galo paprasta, bet daug peno pamąstymui suteikianti istorija. O kiek tokių ir panašių istorijų kurios niekada nepateks į viešumą. Būtų įdomu išgirsti istoriją, kuom brangus šio kolaboranto baraljefas mūsų miesto merui ir jo „pulkui”. Kodėl nevykdomas privalomas sprendimas? мы не оставляем своих ? Neliko Lenino gatvės, tai bent Venclova liko? O gal todėl , kad kartu su Salomėja Stalino saulę vežė?
Na, kiek galima kartoti melą apie Stalino saulės vežimą? Nebent tokia yra FSB užduotis. Norima įteigti, kad tai Salomėja ir kiti prijaučiantys atvežė tą saulę, o pati TSRS čia nelabai kuo dėta. Tikrai, jei jau dalis lietuvių norėjo tos saulės, važiavo jos parsivežti iš Maskvos, o kiti neprieštaravo, tai ar dėl to kalta TSRS? Stalinas gal būtų tos saulės nė nedavęs Lietuvai, bet kad patys lietuviai prisiprašė? Išeitų, komunistiniai istorijos vadovėliai nemelavo – Lietuvoje 1940 metais tikrai įvyko taiki socialistinė revoliucija, Salomėja ir kita darbo liaudis nuvertė nekenčiamą Smetonos režimą, o tada meldė Staliną, ir tam neliko nieko kito, kaip savo saulę dovanoti? Dar ta išdavikė Salomėja parašė lietuviškai poemą, Stalinas jos pasiklausė, ir tautų vadui ištirpo širdis… O rusų tankai? Baikit, kokie dar tankai, tai fašistų išmislas, jokių tankų nebuvo, viskas gražiuoju, viskas per tą saldžiabalsę Salomėją…
Kokios salomėjos, kokios stalino saulės? Juk buvo tik stalino tankai ir fašistai. Ir aplinka buvo. Aplinka, kuri visada kalta. O mes kas? Mes niekas! Tik vienus ta aplinka „nukreipia” į sibirą, o kitus į kremlių. Aklas atsitiktinumas? Ne! Aplinka čia nei prie ko. Tiesiog žmonės yra skirtingi. Vieni būna lozoraičiais, landsbergiais ar ramanauskais- vanagais, o kiti tik salomėjom, žemaitaičiais ar paluckais. Taip visada būdavo, taip visada ir bus.
Ačiū.Mano gatvėje,tik buvo Lenino gatvė,
Toje lentoje A. Venclovai yra įrašas gyveno „LTSR liaudies rašytojas” , nebėra LTSR, bet LTRS tebėra
Kai pats ponas Virgi , pabūsite tokioje pat situacijoje kaip Salomėja Nėris tai tada ir galésit komentuoti .
Jai reikéjo rinktis arba rašyti eilerašti Stalinui ( tai jos darbas) arba į miška ( bet ji miško bijo) . Taip kad patylekim. Visi su valdżia tada koloboravo į darbą visi ėjo reiškia ir koloboravo.