Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-06-16 |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutiniu sprendimu atmetė milijoninę priekrantės žvejų pretenziją valstybei dėl panaikintos galimybės žvejoti kai kuriuose jūros priekrantės plotuose.

Žemės ūkio ministerijai 2009 metais priėmus pakeitimus vieno žvejybos baro plotas sumažėjo 18 proc., o kito – 52 proc. Įmonė „Pamario kopa“ už tokius ribojimus siekė prisiteisti 424,6 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o „Mini molas“ ir „Saimeris“ – solidariai 944,3 tūkst. eurų.
Bendrovės teismui aiškino, kad ne savo pasirinkimu buvo priskirtos tam tikriems žvejybos barams, jų plotai buvo sumažinti be jų sutikimo ir nuostolių kompensavimo, dėl to įmonės neteko galimybės žvejoti tam tikruose plotuose. Pasak jų, žvejybos plotai buvo sumažinti dėl Klaipėdos uosto veiklos.
Atsakovu byloje buvusi Žemės ūkio ministerija teisme teigė, jog po tokio pakeitimo šių įmonių kasmet pagaunamos žuvies kiekis smarkiai nesumažėjo, o kai kuriais metais net gerokai didėjo. O kita atsakovė – Susisiekimo ministerija – pabrėžė, kad žvejybos ribų tikslinimas esą buvo susijęs su saugios laivybos reikalavimais, o ne su Klaipėdos uosto interesais.
Šį kovą pirmos instancijos teismas tokias verslininkų pretenzijas atmetė. Jis pabrėžė, kad 15–16 žvejybos barų ribų pakeitimą lėmė aplinkybė, jog jų žvejybos ribos persidengė su Klaipėdos uosto laivybos kanalo nustatytomis ribomis bei uosto akvatorijos apsaugos zonos ribomis. Tačiau toks apribojimas negali būti vertinamas kaip šių įmonių diskriminacija, nes saugi laivyba yra viešasis interesas.
„Ūkio subjektai teisės vykdyti verslinės žvejybos veiklą tuose žvejybos baruose neprarado, t. y. žvejyba tuose baruose stabdoma nebuvo nei laikinai, nei neterminuotai, dėl to neatsirado teisinio pagrindo <…> skaičiuoti bei išmokėti kokias nors kompensacijas“, – buvo rašoma rašoma teismo nutartyje, kurioje pabrėžta ir tai, kad pagaunamų žuvų kiekių svyravimą lemia ne tik barų ribų keitimas, o pareiškimas teismui buvo pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą.
Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2020-ųjų iki 2023 m. balandžio žvejybos barų ribos nebuvo mažintos.
Toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas LVAT ir žvejai tai padarė. Tačiau ir skundą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Jolanta Malijauskienė, Dainius Ražys ir Virginija Volskienė, laikėsi analogiškos nuomonės kaip ir pirma instancija. LVAT irgi konstatavo, kad jokios diskriminacijos šiuo atveju įžvelgti negalima.
„Teisė į nuostolių atlyginimą negali būti neribota laike, gindami savo galbūt pažeistus interesus subjektai turi būti aktyvūs ir tai daryti per nustatytus senaties terminus, kurie yra svarbūs užtikrinant teisinį tikrumą bei stabilumą ir kitai teisinio santykio šaliai. <…> Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2023 m. balandžio 13 d., praėjus labai ilgam laiko tarpui nuo pakeitimo įsakymo priėmimo (2009 m. birželio 15 d.), taigi praleidę sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje.

Parašykite komentarą