Ir Apeliacinis teismas patvirtino, kad vienos iš abejones dėl Atgimimo aikštės konkurso sąlygų kėlusių bendrovių pretenzijos yra nepagrįstos.

Trečią kartą paskelbto šio konkurso sąlygas teismui buvo apskundusios dvi bendrovės – „Inti“ ir „Tilsta“. Klaipėdos apygardos teismas pirmiausia išnagrinėjo „Inti“ ieškinį. Šį įmonė prašė panaikinti šešias konkurso sąlygas (tarp kurių ir konkretūs reikalavimai patirčiai) ir nutraukti konkurso procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vasario viduryje Klaipėdos apygardos teismas šios bendrovės pretenzijas atmetė, tačiau toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. „Inti“ taip ir pasielgė. Tačiau ir šio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Žilvinas Terebeiza, Gintaras Pečiulis ir Vilija Mikuckienė, konstatavo, kad skundžiamos konkurso sąlygos yra teisėtos, o pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Nutartimi savivaldybei iš „Inti“ priteista dar 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

„Tilstos“ svarstymus, kad konkursas buvo neteisėtas, nes centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) nebuvo paskelbtos bendrosios pirkimo sutarties sąlygos, apygardos teismas atmetė vasario pabaigoje. Kartu buvo panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės, draudusios savivaldybei toliau vykdyti konkursines procedūras. Dėl tokio sprendimo „Tilsta“ apeliacinio skundo neteikė ir jis įsiteisėjo.

Tačiau konkursas dėl rangos darbų vis dar nėra užbaigtas. Savaitės pradžioje vicemeras Algirdas Kamarauskas „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad vis dar laukiama vieno dokumento iš geriausią pasiūlymą pateikusios įmonės. Iš viso šiame konkurse sudalyvavo penki potencialūs rangovai.

Pirmasis skelbtas rangovo paieškos konkursas žlugo suinteresuotiems asmenims užvertus savivaldybę beveik 100 klausimų ir prašymų paaiškinti dokumentaciją. Tuomet savivaldybei teko pripažinti, kad reikėjo keisti esmines sąlygas. Antrąjį konkursą teko nutraukti, nes vienas iš potencialių rangovų pastebėjo, jog archeologiniams tyrinėjimams skirta nemotyvuotai mažai laiko. Kadangi šis parametras buvo esminė konkurso sąlyga, pirkimo procedūras vėl teko nutraukti.

ISTORIJA

Judėti sovietmečiu Lenino aikštės pavadinimą turėjusios erdvės sutvarkymo link buvo pradėta dar 2014-aisiais, kai buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, leidęs dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus. Vadovaujantis šio plano sprendiniais buvo suformuoti nauji komercinės paskirties sklypai. Tais pačiais metais savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį. Visais atvejais po aikšte siūlyta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.

2016 m. birželį klausimui atkeliavus į miesto Tarybos kolegiją, pastaroji be didelių diskusijų irgi pasisakė už variantą, kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė. Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas. Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui (PST), pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir mėnulį. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.

2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. eurų. Dėl to savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų. Miesto tarybai nusprendus nesitraukti nuo tokio sumanymo, Savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą. 2020-ųjų sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė PST, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų. „Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų. Po šio audito savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį su PST. Savivaldybė įmonei nesumokėjo 25 proc. nuo sutartos sumos, kuri siekė 135,5 tūkst. eurų.

Pagal naująjį už beveik 164 tūkst. eurų UAB „SRP Projektas” parengtą techninį projektą, preliminari tokios aikštelės kaina padidėjo iki 20,3 mln. eurų, tačiau kartu suplanuota įrengti daugiau stovėjimo vietų – nebe 157, o 231. Vienos vietos automobiliui požeminiame garaže kaina sumažėjo nuo 67 635 iki 60 413 eurų.