Kretingos kraštas vilioja gamtos grožio ir žmogaus kūrybos harmonija. Ilgėjančios dienos, skaisčiai šviečianti saulė ir pagaliau atėjęs pavasaris vis dažniau kviečia pasimėgauti grynu oru ir išjudinti per žiemą sustingusį kūną. O tam, kad laikas gamtoje būtų dar įdomesnis, Kretingos rajono turizmo informacijos centras į savaitgalio išvykos maršrutą siūlo įtraukti ir rajoną garsinančius gamtos objektus.

Šalia – ir japoniškos, ir baltų tradicijos

Japoniškas sodas. Palmiros Martinkienės nuotr.

Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke pradėtas meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas – neatsiejama japonų kultūros dalis. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Šį savaitgalį Japoniškame sode pats pikas rožinių sakurų žydėjimo. Taip pat galima pasidžiaugti ir žvaigždinių magnolijų, azalijų, lazdenių ir kt. augalų žiedais.

Visai netoli Darbėnų įsikūręs ir Baltų mitologijos parkas, kuriame gyvena baltų protėvių dievai. Vaikštant miškų takeliais, klaidžiojant mitologijos labirintais galima pajusti sudėtingą, bet kartu ir paprastą pasaulio tvarką. Kai kurie lankytojai sako, kad parką tarsi supa gera energija ir į jį vis norisi sugrįžti.

O į pačius Darbėnus geriausia keliauti jau sutemus, mat čia lankytojų laukia šviečiantis sūpynių parkas, kviečiantis pasinerti į miško ramybės ir šviesų oazę. Tamsiais vakarais kelios dešimtys skirtingų sūpynių virsta meninėmis instaliacijomis. Akį traukia ir vienas ypatingas eksponatas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiajam treneriui Kaziui Maksvyčiui priklausęs pianinas.

Žibininkų bunkeris ir Jaurylos parkas

Pokario metais Kretingos apskrityje aktyviai veikė partizanų Kardo rinktinė. Vienai iš daugumos slaptaviečių buvo pasirinktas Žibininkų miškelis. Čia įrengtoje žeminėje pasipriešinimo kovų dalyviai slėpėsi keletą metų. Minint legendinių Vakarų Lietuvos partizanų 75 metų žūties metines kadaise išsprogdinta žeminė dabar yra atstatyta ir prikelta naujam gyvenimui. Nuo šiol kiekvienas neabejingas istorijai kviečiamas bent trumpam užsukti į šią Vakarų Lietuvai simbolišką vietą – Žibininkų bunkerį, kuris įsikūręs pačiuose Žibininkuose, Liepų g.

Bunkerio vidus. Organizatorių nuotr.

Tuo metu pietinėje Kretingos miesto dalyje, P. Vileišio g., įrengtas unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečia apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke iš viso įrengta daugiau kaip 3 kilometrų ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais. Čia įkurtos ir penkios apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria kerintys gamtos vaizdai, o mažieji lankytojai galės papramogauti net keliose vaikų žaidimų aikštelėse su laipynėmis ir sūpynėmis.

Lietuvos Šveicarija ir Imbarės piliakalnis

Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas yra įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške. Pilale, Mėnulio kalnu vadinamo piliakalnio papėde, palei XVI–XVII amžiuje supiltą gruntinį pylimą, takas kyla aukštumos šlaitu ir veda iki vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 metrus, o aukštis – iki 22 metrų. Nuo jos galima pasigrožėti nuostabia upės vingio ir senslėnio panorama, kurią karteniškiai vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.

O pakeliui į Salantus užsukti kviečia Imbarės piliakalnis, kuriame žmonės gyveno nuo I tūkstantmečio prieš Kristų antros pusės iki XIII amžiaus vidurio. X-XIII a. Imbarė buvo stambi kuršių pilis.

Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Tuomet jos motina mergelę užkeikė (senovės žemaičių kalba – inbarė), o kerus galėjo panaikinti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai. Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare. Nuo šio piliakalnio iki pat Kalnalio kaimo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis – apie 2 kilometrai.

Kretingos dvaro parkas

Portalo archyvo nuotr.

Grafų Tiškevičių puoselėtas Kretingos dvaro parkas lankytojus žavi ir šiandien. Net 23 hektarų parke tyvuliuoja trys tvenkiniai, ošia grafų didybę prisimenančios medžių alėjos ir šimtamečiai ąžuolai. Parko teritorijoje yra išlikęs ne vienas dvaro pastatas – malūnas, ūkvedžio namas, spirito varykla, darželis. Vasaros sode, kaip jį vadino Tiškevičiai, prieš keletą metų atstatytas vienas iš keturių fontanų, tebestovi legendomis apipintas Meilės akmuo. Tarp gausybės įvairių rūšių medžių, spalvingų gėlynų ir minkštos vejos puikiai dera astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu.