Klaipėdos Prano Domšaičio galerija balandžio 19 d., penktadienį, 18 val., kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Algirdo Boso parodos „Pusiaukelė“ atidarymą. Skulptorius savo darbų parodoje persvarsto laiką kaip čia pat vykstančio proceso ir jau nutikusių veiksmų eigos elementą.

Paroda „Pusiaukelė“ – tai A. Boso retrospektyvinis žvilgsnis į kūrybinį ir asmeninį kelią, pasirinkimus, dvejones, tam tikras jausenas. Parodą sudaro skulptūros ir eskizai, sukurti 1975–2024 m. bei fotografijos, dokumentuojančios monumentus viešosiose erdvėse.

Apžvelgiant penkis dešimtmečius trunkančią A. Boso kūrybą, matoma nuosekli kūrybinė raiška. Žmogaus kūno fragmentus skulptorius dažnai jungia su asociatyvia daiktiškąja aplinka, taip žiūrovo žvilgsnyje sudurdamas praeities ir dabarties dimensijas. Šią jungtį iliustruoja kūrinių pavadinimai, tokie kaip „Branda“, „Pusiaukelė“, „Ryšys“, „Kaita“ ir pan. Monumentuose įamžintos tarpinės žmogaus būsenos yra savos, artimos ir amžinos. Pasak dailėtyrininkės dr. Elonos Lubytės, jo kūrybai būdingas poromantinis požiūris į gamtą, universalią žmogaus prigimtį bei istorinę atmintį.

Skulptoriaus A. Boso darbai yra pažįstami nemažai daliai Lietuvos gyventojų. Menininko skulptūras „Šeima“, „Rytas“, „Bokštas“, „Ilgesio paukštė“, Martynui Mažvydui skirtą kūrinį galima išvysti Klaipėdoje, Kretingoje – skulptūrą, dedikuotą kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimui, Pasvalyje – visuomenės veikėjui, gydytojui Petrui Avižoniui, Kėdainiuose – didikui Jonušui Radvilai. O išskirtinį skulptoriaus darbą „Raktas į dangų“ galima pamatyti Pietų Korėjoje.

Menininko darbuose įamžinamos ne tik istorinės asmenybės, bet ir įvykiai – Telšiuose stovi skulptūra Durbės mūšiui atminti. A. Bosas taip pat yra sukūręs paminklinių lentų rašytojams, politiniams veikėjams, plakečių, medalių, proginių monetų, ledo skulptūrų.

Paroda veiks iki rugsėjo 1 d.